Luciano, Angelo ir aš vakarieniaujam prie žvakės šviesos. Angelo pirmasis pasisotina ir susidomi žvakės liepsna. Luciano jam "draugiškai" pasiūlo:
- Tocca! (Paliesk!)Angelino purto galvą:
- No, tocca tu. (Ne, pats paliesk.)
Luciano paliečia liepsną ir vėl siūlo Angelinui:
- Adesso tu tocca. (Dabar tu paliesk.)
Angelo atšauna:
- No, tu! (Ne, tu!)
Vėl Luciano liečia liepsnelę... Angelo kas kartą atsisako...
Situacija kartojasi kelias dešimtis kartų. Staiga Luciano pareiškia:
- Adesso mamma tocca. (Dabar mama palies.)
Angelo šelmiškai:
- Sì, mamma, tocca tu! (Taip, mama, tu paliesk!)
:)
Kas atspės, kaip aš pasielgiau (ką atsakiau ir pan.)? ;)
Po tuo šelmišku klausimu slepiasi kažkas gudraus :) Spėti nesiryšiu, bet būtų įdomu sužinot;)
AtsakytiPanaikintiMan buvo netikėta, kad reikalai pakryps tokia linkme (kad ir mane abu padūkėliai norės įtraukti į žaidimą) :)
AtsakytiPanaikintiAš kategoriškai atsisakiau liesti ugnį. Angelinui paaiškinau, kad ir neliečiant ugnies, bet laikant ranką virš jos, galima "nudegti" t.y. kad ilgai rankos virš ugnies išlaikyti neįmanoma, nes per karšta.
Taip gavosi, kad tada mes visi trys žaidėme, kuris gi ilgiau išlaikys ranką kažkur 10 cm virš ugnies... :)
p.s. uždaviau klausimą, kad sulaukčiau komentarų - bendraučiau su skaitytojais :)
O man kyla klausimas, ar jūsų Angelo lietuviškai nesimoko kalbėti? Kodėl taip nusprendėte?
AtsakytiPanaikintiIngute, aš iš širdies mokau Angelino lietuvių kalbos: eilėraštukai, dainelės, pasakos, filmukai, šiaip pokalbiai. Su mano tėvais per Skype lietuviškai pašnekam.
AtsakytiPanaikintiTik kad dar jis lietuvių kalbos laisvai neįvaldė, todėl normaliais sakiniais ir nešneka. Todėl ir nelabai yra ką užrašyti. Bet suprasti tai supranta, sakyčiau kokius 90 %.
Mes šeimoje (namie) kalbam itališkai, o ne namie - dažniausiai vokiškai. Lietuviškai tik su manimi. Kartais ką nors ir tėčiui jis pasako, taip tėtis mokosi kartu su Angelino lietuvių kalbos.
p.s. ryt poryt įkelsiu įrašą, kuris tave tikrai nustebins (susijęs su lietuvių klb.) :)
Tai gerai, bo aš jau išsigandau, kad taip palaipsniui ir išnyks ta lietuvių tauta.. :) Man kažkodėl atrodo, kad motinos kalba turi būti pirmoje vietoje, tai kalba, kuria kalbama su brangiausiu pasaulyje žmogumi... Sėkmės jūsų Angeliukui jos besimokant :)
AtsakytiPanaikintiKokius gražius žodžius parašei apie motiną ir jos kalbą! Su dar didesniu įkvėpimu mokysiu lietuvių klb. mūsų Angelino! Ačiū tau!
AtsakytiPanaikintiAha, taip ir maniau, kad mama nerizikuos ir įjungs sveiką protą dėl tos ugnies ;D
AtsakytiPanaikintiO kaip sekasi Angelo su vokiečių kalba, ar šneka laisvai?
AtsakytiPanaikintiVisai neblogai jam sekasi ir vokiškai bendrauti, iki laisvumo dar toli, bet užtat supranta tai 100 % :)
AtsakytiPanaikintiO kaip Domukui sekasi? Kiek pamenu, iš tavo įrašų, labai jis šios kalbos nemėgo. Gal jau situacija pasikeitė?
Nelabai kas pasikeitė, nes paskutiniu metu vokiečių kalbos mūsų gyvenime buvo labai sumažėję. Bet jau grįžtam į vėžias, dukart per savaitę keliaujam į darželį, pradedam į muzikos mokyklą bei mažųjų plaukimą eiti.
AtsakytiPanaikintiSmagu girdėti, kad daugiau veiklos turit. Norėčiau paklausti, kodėl tik du kartus darželis per savaitę? Čia gal kaip žaidimų grupė? Tu kartu būni ar ne?
AtsakytiPanaikintiNa čia toks darželis, šios Vokietijos žemės skirtumas nuo kitų, nors gal dar ir kitose žemėse taip yra. Ankščiau kur gyvenom darželis buvo nuo dviejų metų, o čia griežtai tik nuo trijų, o nuo dviejų iki trijų metukų čia būna mini darželis dukart per savaitę po 2,5 val. Vaikai turi dvi auklėtojas su kuriomis žaidžia, piešia, lipdo, eina į lauką, užkandžiauja ir t.t.
AtsakytiPanaikinti