2011 m. liepos 31 d., sekmadienis

Angelo ir lietuvių kalba.


















Jau minėjau, kokios lietuviškos knygelės "apsigyveno" pas mus. Šiuo metu mes apsistojome prie dviejų iš jų: "Sargiuko" ir "Trijų paršiukų". Jas Angelui ne tik aš skaičiau (ir skaitau), bet ir jo močiutė bei tetulė po kartą kitą skaitė. Ir man smagu buvo pabūti pasakų klausytoja, ne tik skaitytoja ;)

Žodžiu, mūsų vaikas beveik ištisas dvi savaites gyveno labai lietuviškoje aplinkoje. Jei ne nuo pat ryto iki vakaro, tai jau didžiąją dienos dalį tai tikrai jo ausyse skambėjo lietuvių kalba. Mano sesuo su Angelo kalbėjo vien lietuviškai. Mano mama irgi lietuviškai ir šiek tiek itališkai.

Žinote ką, Angelo mane labai nustebino, nes su savo močiute ir tetule bandė kalbėtis vien lietuviškai. Aišku ne visus linksnius taisyklingai pavartodavo, juk žinote, kokia ta lietuvių kalba sudėtinga ir paini. Bet faktas tas, kad net trijų žodelių sakinuką kartais pasakydavo.

Labiausiai tai jam patikdavo "žaisti" neiginiais. Jei jau kuri nors mūsų sakydavo "galima", tai jis tuoj atsakydavo "negalima", ar "neinam", tai tuoj Angelo atšaudavo "einam" ir atvirkščiai.

Pabandžiau užsirašyti žodelius ir žodžių junginius, kuriuos dažniausiai vartojo Angelo: traukinukas, mašinytė, daugiau, aš tau (a la grasinimas išmoko iš tetulės :), tu klijuok, krepšt letena (čia nežinau ar visi supras, ką turiu omeny, nes neprisimenu, ar šitą posakį mudvi su sese sukūrėm seniai seniai ar iš kokio filmuko ar knygelės pasiskolinom), bėgėdis, šitas, aš noriu, tu nori, ant spintos (tetulė buvo užkėlusi ant spintos Angelo magnetofoną, apie kurį būtinai atskirą įrašą parašysiu ;) nori diržo.

Turbūt pastebėjote, kad ne visi žodeliai gražūs ar širdžiai malonūs. Pasakysiu tik tiek, kad tai ne aš jų Angelo primokiau. Tai va ;)

2011 m. liepos 30 d., šeštadienis

Apie mūsų namų praturtėjusią bibliotekėlę.

Su džiaugsmu pasirodau, kokios lietuviškos knygelės ir pratybų sąsiuvinukai (dar kartelį širdingas ačiū visiems prisidėjusiems) šį mėnesį apsigyveno mūsų namuose:



























Šią knygelę (apie tris paršelius ir vilką) dar mano mama maža būdama skaitinėjo.






















Kada nors reikės parašyti, kaip mudvi su sese pakeitėm šios pasakėlės (dainelės) apie pelėdą tekstą, nes originale, mūsų nuomone, per daug smurto (nušovė, nupešė, suvalgė pelėdą).


























Grįžau į eterį.

















Man taip keistai liūdna. Mama ir sesuo jau sugrįžo į Vilnių. Vakare man norisi užkaisti vandens trims arbatos puodeliams. Mamytei, sesutei ir sau pačiai. (Angelo tokiu laiku jau miega, o Luciano arbatos negeria).

Kaip aš ilgiuosi mūsų pašnekesių ir žaidimų vakarų! Norisi vilku staugti. Belieka tikėtis, kad kaip įmanoma greičiau mes vėl visi pasimatysim, nesvarbu čia ar pas jus, ir linksmai leisime laiką.

2011 m. liepos 18 d., pirmadienis

Pauzė.





















Savaitei kitai dingstu iš eterio.
Savotiškai atostogauju, nes mes turime svečių (mano mama ir sesuo). Mes kartu nuostabiai leidžiame laiką. Vakarais tokia būnu nusikalusi, o įspūdžių tiek daug, kad nebesugebu net keliais sakiniais aprašyti, kaip mes dieną praleidome.
Kai viskas galvoje susigulės, tada pasidalinsiu ir su jumis nuostabiausiomis šių savaičių akimirkomis.
Ir apie lauktuves, ypač lietuviškas knygeles, kurios papildė mūsų namų biblioteką, būtinai parašysiu.

Iki malonaus!

2011 m. liepos 14 d., ketvirtadienis

Itališka dainelė apie juodą katiną "Volevo un gatto nero".

















Prisipažinsiu, kuom gi aš dabar gyvenu - o gi mokausi vaikiškų dainelių kartu su Angelo. Visomis trimis kalbomis.

Ši itališka dainelė apie juodą katiną mus abu iš karto pakerėjo, todėl mes ilgai nelaukėme ir ją išmokome:

Un coccodrillo vero,
un vero alligatore
ti ho detto che l'avevo
e l'avrei dato a te.
Ma i patti erano chiari:
il coccodrillo a te
e tu dovevi dare
un gatto nero a me.
Volevo un gatto nero, nero, nero,
mi hai dato un gatto bianco
ed io non ci sto più.
Volevo un gatto nero, nero, nero,
siccome sei un bugiardo
con te non gioco più.
Non era una giraffa
di plastica o di stoffa:
ma una in carne ed ossa
e l'avrei data a te.
Ma i patti erano chiari:
una giraffa a te
e tu dovevi dare
un gatto nero a me.
Volevo un gatto nero, nero, nero,
mi hai dato un gatto bianco
ed io non ci sto più.
Volevo un gatto nero, nero, nero,
siccome sei un bugiardo
con te non gioco più.
Un elefante indiano 
con tutto il baldacchino:
l'avevo nel giardino 
e l'avrei dato e te.
Ma i patti erano chiari:
un elefante a te
e tu dovevi dare
un gatto nero a me.
Volevo un gatto nero, nero, nero,
mi hai dato un gatto bianco
ed io non ci sto più.
Volevo un gatto nero, nero, nero,
siccome sei un bugiardo
con te non gioco più.
I patti erano chiari:
l'intero zoo per te
e tu dovevi dare
un gatto nero a me.
Volevo un gatto nero, nero, nero,
invece è un gatto bianco 
quello che hai dato a me.
Volevo un gatto nero, 
ma insomma nero o bianco
il gatto me lo tengo
e non do niente a te.



p.s. ši dainelė ne tokia sunki, kaip iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti ;)

Vokiškos dainelės: Eine Schnecke krabbelt drauf.

















Pagal dainelės "Bruder Jakob"  melodiją, mudu su Angelo, tiek po vieną, tiek kartu, smagiai traukiame dainelę apie sraigę:

Eine Schnecke, eine Schnecke
krabbelt drauf, krabbelt drauf,
krabbelt wieder runter,
krabbelt wieder runter,
auf dem Bauch,
auf dem Bauch.



Ir, apskritai, koks Angelo dainininkas, rodos kas dieną išmoksta po naują dainelę. Net nespėju savo blog`e apie jas visas užsiminti.

2011 m. liepos 13 d., trečiadienis

Sapnų gaudytojas.
















Vienoje knygelėje mudu su Angelo perskaitėmė apie tai, kaip senelis padėjo savo anūkėlei pasigaminti sapnų gaudytoją.
Ta mergytė sapnuodavo košmarus, o sapnų gaudytojo principas paprastas - blogus sapnus jis lyg muses pačiumpa. Pro tarpelius pralenda tik geri sapnai.

Tiek Angelo, tiek mes, sapnais nesiskundžiam, bet vis tiek panorome pasigaminti sapnų gaudytoją. Tas senelis su anūkėle visas reikiamas priemones rado pajūry. Mudu su Angelo - pakely, ant asfalto... Kad smagiau būtų. Net juokinga, kaip mudu atidžiai žiūrėdavome sau po kojomis... :)
Visas ieškojimo procesas (kiek jis mums džiaugsmo suteikė!) truko geras dvi savaites. Ne taip juk paprasta rasti sagą be šeimininko, besivoliojančią kur patvory :D
O ta žalioji lazdelė (a la burtininkės lazdelė) tai super radinys! Nors iš tikrųjų tai lyg ir palmė :)




Štai ir išaušo Didžioji diena:


















Įpusėjom darbą:





















Sapnų gaudytojas jau baigtas. Panaudojome ne visas rastas detales, nes ne taip jau paprasta buvo jas sukabinti ir pritvirtinti:

Piešimas kreida ant asfalto.

















Apie piešimą kreida ant asfalto autobusų stotelėje esu rašius jau anksčiau. Dabar Angelo kuria daugiadienius (po gabaliuką kas dieną) daugiaspalvius piešinius.
Savaime suprantama, iki pirmojo lietaus, kuris bėgėdiškai nuvalo visą Angelo triūsą, kurį aš bent išsaugau fotografijose... ;)




2011 m. liepos 11 d., pirmadienis

Apie varnalėšas, aguonas ir ramunėles.




















Angelo nepaprastai domisi augalais. Pilnas kišenes prisikimš lapeliais, gėlytėmis. Ne tik savo, bet ir mano. Norėčiau kiekvieną mūsų aptiktą augalą pavadinti jo tikru vardu, tik, deja, aš jų taip gerai nepažįstu, arba esu užmiršus, kaip jie vadinasi.

Kol prisiminiau, kad šie kibukai arba sagučiai, tai varnalėša, kelios dienos laiko praėjo. Kiek šios "sagutės" Angelui džiaugsmo teikia :)

O čia dar keliolika liaudiškų varnalėšos pavadinimų: bajoržolė, godlapis, kapeliušnikas, kibis, kibišas, lapūkas, pakeleivis, sagutis, varnalėsis, velniadagis, velniarėžiai.


















Kelias pavienes aguonas užtikome pievelėje prie Angelo darželio, tačiau, kol prisiruošiau jas nufotografuoti, tai radau žolę (ir, savaime suprantama, aguonas) nupjautas. Karvutės apsidžiaugė, aš - ne. Gerai, kad buvau Angelui rodžius, kas per vienos tos aguonos, tai jis visai kitoje miestelio dalyje pats jas atpažino, tai buvo ką nufotografuoti.

Tiek Angelui, tiek man, labai patinka aguoninis pyragas. O ir Kosto Kubilinsko pasakėlė "Oželis kvaišelis", kurioje yra toks personažas aguona, dabar pas mus labai ant bangos.





Ir trečias augalas, apie kurį ketinau parašyti šį vakarą, tai - ramunėlė.  Ją ir panašias į ją gėles, Angelo paskabyti "Myli, nemyli" labai mėgsta... :)


2011 m. liepos 9 d., šeštadienis

Stalo žaidimai: HABA "Vaisių sodelis" arba "Obstgärtchen".



Kaip buvau žadėjusi, papasakosiu išsamiau apie žaidimą "Vaisių sodelis". 

Vos tik sumanom jį žaisti, tai Angelo noriai užkabina ant medelio vyšneles, o varną pastato į starto poziciją:


Tada rūpestingai išdėlioja korteles (paveikslėliai su gėlėmis turi būti viršuje):





















Tada ateina laikas paeiliui ridenti kauliuką. Jei iškrenta oranžinė saulutė, tai žaidėjas gali atversti bet kokios spalvos kortelę:




Jei iškrenta baltos, raudonos ar violetinės spalvos gėlytės, tai žaidėjas atverčia kortelę su atitinkamos spalvos gėlyte:

















Jei - geltona ar mėlyna gėlytės, tai atverčiamos kortelės su geltona ar mėlyna gėlėmis:


















Už kiekvieną atverstą paveikslėlį su varna, medinė varna pažengia po laukelį link vyšnios.



















Reikėtų stengtis kuo greičiau atversti visas korteles su vyšniomis...



















... ir, pralenkus varną, nuraškyti vyšnias į krepšelį:



Tačiau Angelo žaidžia savaip - jis kažkodėl visada padeda varnai laimėti, o ne žaidžia komandinį žaidimą su manimi prieš varną ;)

2011 m. liepos 7 d., ketvirtadienis

Vokiški eilėraštukai: Große Uhren.





















Angelo labai mėgsta deklamuoti šį vokišką eilėraštuką apie laikrodžius:


Große Uhren machen tick-tack, tick-tack, (Angelo storu balsu ir lėtai sako tick-tack)
kleine Uhren machen tick-tack, tick-tack, (Angelo normaliu balsu ir greičiau sako tick-tack)
und die kleinen Taschenuhren machen tick-tack, tick-tack (Angelo bando greitai "malti" žodžius, tik jam dar labai pinasi liežuvis).



Berašydama šį įrašą, netikėtai internete radau šio eilėraštuko tęsinį:


Und die Kuckucksuhren machen kuckuck-kuckuck,
und die Kirchturmuhren machen ding-dong, ding-dong,
und der Wecker macht ..Rrrrrrr… (Kind kitzeln)



Apsidžiaugs Angelo :D

Vyšnios.

















Jeigu pernai vasarą mudu su Angelo kaifavom besimėgaudami braškėmis, tai šiemet - iš proto einame dėl vyšnių.

Gal, sakau, mus bus varna iš HABA Vaisių sodelio užkrėtus? Ji vis taikosi nuraškyti sultingąsias vyšnias, o mes jai stengiamės sutrukdyti. Nors, tiesą pasakius, pastaruoju metu Angelo kaip tik padeda varnai laimėti ir prisiryti vyšnių... ;)





















Artimiausiu metu sukursiu atskirą įrašą apie šį žaidimą.

2011 m. liepos 5 d., antradienis

O mes skaitom ir skaitom :)





















Šią ir kitas knygeles mudu su Angelo jau sėkmingai "sukramtėm" :)