Angelo dažnai prisėda man ant kelio (tiksliau kelių, nes nelabai jį nulaikyti galiu) ir mes žaidžiam dainelę-žaidimą "Kur joji, Jonai?". Aš būnu ponas, o Angelo - Jonas :D
- Kur joji, Jonai?
- Į turgelį, ponai.
- Ką pirksi, Jonai?
- Dūdelę, ponai.
- Pagrajink, Jonai!
- Nemoku, ponai.
Ir mums besakant šias eilutes, man visada prieš akis iškyla vaizdas iš mano vaikystės: mano močiutė (Angelo prosenelė) Eufemija ir aš, besisupanti ant jos šlepetės...
Requiescat in pace.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą