Darbelis: Kaštoniniai kačiukai.

Šiems kačiukams pasidaryti reikėjo vos minutės laiko, tačiau Angelo jų iš rankų nepaleido kelias dienas :)

Stalo žaidimai: "Memo Ratai 2".

Kaip buvau minėjusi, mudu su Angelo šias Memo korteles nemokamai gavome Deichmann batų parduotuvėje.

Nors rugsėjo mėnesį turėtume parsinešti namo paskutines šešias korteles, mes nebeiškentėme ir  jau kelis kartus žaidėme be jų.

Tuos kelis kartus žaidėme, o aš vis pralaimėjau... :D

Vandens malonumai vaikų darželyje.

Už lango pats tikriausias, nors dar ne kalendorinis (vis gi trūksta kelių valandų) ruduo.
Negaliu patikėti, kad dar prieš savaitę taip užkaitino saulutė, kad Angelo daržely vaikai rodos nieko kito neveikė, tik taškėsi vandeniu, plukdydami valteles.

Angelo tuos kelis kartus sušlapo iki paskutinio siūlelio. Tačiau aš, garbės žodis, net per nago juodymą ant jo nepykau.
Džiaugiausi, kad Angelo turėjo proga pažaisti tomis valtelėmis ir, apskritai, visa prieplauka, nes mes tokiam žaislui įsigyti neturime galimybės (laiko, vietos ir kišenės prasme).

Mėlynas autobusiukas.

Karts nuo karto aš vis padainuoju (tiek kiek prisimenu) Angelui dainelę apie mėlyną autobusiuką. Angelo man bando pritarti: kur reikia "mėlynas autobusiukas" dainuoja, ir "pyp, pyp" pasako :)

Kitų eilučių dar Angelo neišmoko, nes aš kas kartą vis kitaip dainuoju (vis dainos žodžius painioju).

Šį vakarą pagaliau susiradau šios dainelės žodžius ir juos bandau įsidėti į galvą.


Mėlynas autobusiukas
Vieną kartą atvažiuos,
Mėlynas autobusiukas
Bus iš vasaros žalios...

Mėlynas autobusiukas
Lekia žydinčiais kalnais,
Mėlynas autobusiukas
Lekia slėniais mėlynais...

Mėlynas autobusiukas
Lekia slėniais ir kalvom,
Mėlynas autobusiukas
Lekia lekia tolumon...


Mėlynas autobusiukas
Sankryžoj žalia šviesa.
Mėlynas autobusiukas
Mūsų meilė ir tiesa.


Mėlynas autobusiukas
Ach, kaip gera pavažiuot.
Mėlynas autobusiukas
Bilietėlis be grąžos...



Mėlynas autobusiukas
Lekia slėniais ir kalvom,
Mėlynas autobusiukas
Lekia lekia tolumon...
(2 k.)

Mėlynas, mėlynas mūsų pasaulio
Autobusiukas šviesus.
(2 k.)

O čia rasite šios dainelės video.

Dailininkų sekmadienis.

Vieną ankstų sekmadienio rytą (bus jau mėnuo praėjęs), mudu su Angelo sugalvojome apsilankyti gretimame miestelyje vykstančiame renginyje, pavadinimu "Maler Sonntag" arba "Dailininkų sekmadienis".

Taip jau gavosi, kad atvažiavome per anksti, tai gerą pusvalandį praleidome ančių draugijoje, bei...

prie fontano su išdykėliais akmeniniais vaikiukais.

O štai ką mes gražaus pamatėme, sugužėjus dailininkams į miestelio gatveles:

Angelo, kaip akmeninis, stovėjo prie abiejų paveikslų su didmiesčiu ir, svarbiausia, mašinomis!

*

Prisėdome ant suoliuko paskaityti vienos iš keturių naujai įsigytų knygelių iš antrų rankų:

O ar žinote, kas ten vyko?

O gi vaikams iš vaško rankų antspaudus darė (ne jaunesniems kaip penkių metų amžiaus vaikams, nes reikėjo kantriai nejudinti rankos kelias ilgas minutes):

Angelo panoro nutapyti paveikslą, bet kai sužinojau, kiek visa tai kainuos, tai aš jam pažadėjau nupirkti 4 drobinius rėmelius už tą pačią kainą. Vieną jau nupirkau, o Angelo, aliejinių kreidelių pagalba, nupaišė paveikslą mums abiems su Luciano.

Stalo žaidimai: "Dixit".

Mano sesutė, besisvečiuodama pas mus, įsigijo vieną labai simpatišką stalo/kortų žaidimą, pavadinimu "Dixit".

Šiek tiek užtrukome, kol  perkrimtome taisykles. Mums pasirodė taip keista, kad ant dėžutės užrašyta min 3 žaidėjai. Paskui supratome kodėl.

Taip ir leidome vakarus (mama, sesuo ir aš) pasinėrusios į šį žaidimą. Net ketvirtą žaidėją, a la vaiduoklį, pasikvietėme į draugiją (už jį kortas dėliojo mano sesuo Aurora) :D

Bežaisdamos, nusprendėme, kad fainesnio ir smagesnio žaidimo nebuvome anksčiau žaidusios. Rekomenduoju iš širdies!

Taisykles pasiskaitykite štai čia.


O jau šio žaidimo kortų gražumas: kiekviena - tikras meno kūrinys:

Angelo, tėtis ir dėlionės.

Jei Luciano žaidžia su Angelo, tai dažniausiai jie žaidžia su mašinomis ir mašinėlėmis.
Tačiau kartais pasitaiko, kad abu padėlioja kokią dėlionę. Retokas, bet vis gi pasitaikantis atvejis. Todėl aš jį ir įamžinau ;)

Medis, ant kurio auga tiek gilės, tiek lazdyno riešutai.

Kartą mudu su Angelo grįžome namo su keliomis gilėmis ir lazdyno riešutais.
Net nespėjau apsidairyti, o jau Angelo suspėjo rastas gėrybes "prikabinti" prie vieno ir to paties Lego Duplo medžio :D

Angelo ir lipdukai.

Angelo vis dar mielai klijuoja lipdukus.
Kai aš  nusiperku vieną ar kitą namų šeimininkėms ir, apskritai, moterims, skirtus žurnalus, prie kurių būna prisegtas lipdukų lapas, Angelo džiaugsmui nėra ribų. Tuoj jis skuodžia klijuoti lipdukų :)

Žaislinis traukinukas.

Rašau ir rašau apie tai, ką mes su mano mama ir seserimi veikėme, ir vis dar turiu apie ką parašyti. Gal iki Kalėdų išsisemsiu :)

Štai vieną popietę mes apsilankėme tekstilės muziejaus kiemelyje (jame eksponuojami gariniai garvežiai ir viskas kas su jais susiję), kuriame pažaidėme žaisliniu, bet labai rimtu traukinuku. Atkabinėjome, prikabinėjome vagonus ir sukinėjome bėgius.





Apie patį tekstilės muziejų ir jo kiemelį buvau kartą užsiminusi ir pernai.

Vokiški pirštukų žaidimai: Geht ein Mann die Treppe rauf.

Šį pirštukų žaidimą kadaise mudu su Angelo mokėjome, bet apie jį buvome visai pamiršę. Smagu, kad jį visai atsitiktinai radau vienoje knygelėje. Nebėra dienos, kad mes jo nežaistume. Angelo mielai ir tėveliui už nosies patampo (paskutinė eilėraščio eilutė, jei ką).


Geht ein Mann die Treppe rauf,
klingelt an,
klopft an,
guten Tag, Herr Nasemann!


Spielanleitung:
Mit den Fingern den Arm des Kindes heraufwandern, sachte am Ohrläppchen zupfen, an die Stirn klopfen und schließlich an der Nase ziehen.

Rytinė pasakų valandėlė bibliotekoje.

Šios dvi nuotraukos - tai akimirkos iš knygų valandėlės, vykusios mūsų miestelio bibliotekoje.
Ir mudu su Angelo ten buvome. Ausis pastatę klausėmės istorijos apie padaužą karvutę Lieselotte, apie kurią ne vieną knygą jau esame perskaitę.
Trumpai užsiminsiu, apie ką ėjo kalba. Karvutė Lieselotte labai mėgo išgąsdinti paštininką, kol vieną dieną kai kas atsitiko, kas apvertė tiek karvutės, tiek paštininko gyvenimą aukštyn kojomis.

Šaunusis pasakorius, specialiai renginiui, susiveikė tikrą paštininko dviratį (kad būtų vaizdingiau), kurį kiekvienas norintis galėjo paliesti ir patyrinėti.

Apsidairiusi, pamačiau, kad ant stiklinės sienos puikuojasi Alexander Steffensmeier (autoriaus ir iliustratoriaus) parašas!
Jis pernai lankėsi mūsų miestelio bibliotekoje. Kaip apmaudu, kad tada dar nei vienos jo knygos nebuvome skaitę ir renginį pražiopsojome...
O štai šiemet esame jo knygų didžiausi gerbėjai.

Kam įdomu, įkiškite nosį į Alexander Steffensmeier blog`ą.

Filastrocca dei colori arba itališka dainelė apie spalvas.

Šią dainelę apie spalvas mudu su Angelo labai mėgstame ir noriai dainuojame. Priedainį puikiai mokame, bet visų žodžių dar gerai neatsimename. Reikės mums labiau pasistengti.



FILASTROCCA DEI COLORI 
DEI CROMATICI TESORI 
È UNA PIOGGIA DI ALLEGRIA, 
È UNA SPLENDIDA MAGIA 


Una goccia di giallo 
cade addosso a un pappagallo 
che sta sopra un piedistallo 
fatto tutto di cristallo. 


Una goccia di rosso 
scivola dentro un fosso, 
cade proprio addosso 
ad un pomodoro grosso! 


Rit. 


Una goccia di blu 
si posa laggiù  
dove dorme un caribù 
nella notte tutta blu. 


Una goccia di viola 
compie una capriola 
nel giardino della scuola 
colorando ogni aiuola! 


Rit. 


Una goccia d’arancione 
incontra un bel melone, 
un mandarino burlone, 
una carota nel ciambellone! 


Una goccia di verde 
dentro un prato si perde 
e le piante più testarde 
si colorano gagliarde! 


Rit. 


Una goccia di nero 
tinge di mistero 
il lugubre sentiero 
spaventoso davvero! 


Una goccia di marrone 
cade proprio in direzione 
d’un austero faraone 
che conclude la canzone! 


FILASTROCCA DEI COLORI, DEI CROMATICI TESORI 
È UNA PIOGGIA DI ALLEGRIA, È UNA SPLENDIDA MAGIA 
È UNA PIOGGIA DI ALLEGRIA, È UNA SPLENDIDA MAGIA! 



Visiems norintiems: dainelės žodžiai, pati dainelė ir tik melodija.

Klaviatūros mygtukas "Namelis".

Angelo baksteli į vieną "Shift" mygtuką, paskui į kitą:
- Ooo! Namelis. "Namelio" mygtukas.


Aš pasižiūriu tiek į vieną, tiek į kitą mygtukus. Prisipažinsiu, prireikia man laiko, kad suprasčiau apie kokius namelius Angelo kalba.
Gudrauju:
- Taip, tu teisus. Ar žinai, kas atsitiks, kai mes vieną jų paspausime?
Angelo:
- Ne, mamyte, nežinau. Tai paspauskime!
Aš vis dar laiką marinuoju, nes labai noriu originalaus atsakymo iš Angelo lūpų.
Ir ką, sulaukiu :D

Pasak Angelo, paspaudus "Namelio" mygtuką, pastarasis virsta skambučiu "ding dong". Tada reikia atidaryti duris, nes kažkas prie jų skambina.

Muilo burbulai.

Besitvarkydama netikėtai radau muilo burbulų buteliuką, apie kurį tiek aš, tiek Angelo buvome seniai pamiršę. Dar tą patį vakarą (praėjusį sekmadienį) mudu su Angelo iki nebegalėjimo pūtėme muilo burbulus balkone.

O šiomis dienomis muilo burbulus mes pučiame autobusų stotelėje, iki kol atvažiuoja autobusas. Lenktyniaujame, kuris gi iš mūsų daugiau burbulų išpūs, kuris didesnių, kuris daugiau burbulų dvynukų (tų susikabinusių) :)

Kartais ir vėjas įsitraukia į mūsų žaidimą. Tada mes vos spėjame mirkyti pagaliuką su žiedeliu į muilinį tirpalą - padauža vėjas akimirksniu išpučia kelias dešimtis balionų ir, rodos, prašyte prašo dar kartelį kitą pažaisti su juo ;)

Praeiviai mus šypsenomis apdovanoja, o mums laikas greičiau praeina, iki kol sulaukiame autobuso.

Darbelis/stalo žaidimas: "Ožiuk, pasislėpk".

Mudvi su seserim sugalvojome ir namų sąlygomis bendromis jėgomis pasidarėme mano jau minėtąjį Haba žaidimą "Ožiuk, pasislėpk".

Namudinis variantas (kuris dabar Vilniuje randasi) atmintį lavina ne menkiau už fabrikinį originalą :)

Tai gi, jei susidomėjote, tai pasiraitokite rankoves ir prie darbo!