Stovi pasakų namelis, kir vir bam, kir vir bam!

Stovi pasakų majelis
Ki li bam! Ki li bam!


Angelo šias dvi eilutės tiesiog dievina. Jas dienos eigoje prisimena minimum penkis kartus, ir iš bet ko stengiasi tą namelį pastatyti (iš mano kojų, iš knygų, akmenukų ar pagaliukų).

Aš Angelui irgi mielai deklamuoju šią eiliuotą pasaką. Bendromis jėgomis mes prisimename ir šias eilutes:

Ten senutė ir senelis
Seka pasakas vaikam.
Kir vir bam! Ne bet kam,
Tik labai geriem vaikam.


Paskui kažkiek prašokam, bet būtinai pasakysim ir suvaidinsim šią vietą:

Kaip tas strazdas eglę kirto...
Kiškis bėgo ir išgirdo.
Šimtametė eglė - triokšt!
Miško žvėrys - keberiokšt!

O jūs ką deklamuojate su savo vaikiukais? Man labai smalsu :)

Mano pirmasis meduolinis namelis.

Prisipažinsiu - tikrai nesitikėjau, jog tiek daug kantrybės ir laiko prireiks šitam Kalėdiniam nameliukui:

* Antradienį ryte iš kartono išsikirpau meduolinio namelio formas, o vakare užminkiau  nameliui tešlą.

* Trečiadienį ryte kočiojau tešlą ir kepiau namelio dalis orkaitėje, o vakare - klijavau namelio dalis cukraus pudros ir citrinos sulčių mišiniu. 

* Šiandien visą rytą sugaišau dekoruodama namelį. 

Rezultatas mane pradžiugino :)

Žinot ką, tiek daug vargau, kad apie meduolinio namelio valgymą bent jau kelias dienas (o gal ir iki Kalėdų kaip nors ištempsim) nei kalbos negali būti!