Šį sekmadienio rytą, po pusryčių, vėl ėjome su Angelino į vienos mokyklos sporto salę, pajudėti šiek tiek. Pusės ano sekmadienio atrakcijų nebebuvo, bet, užtat, radom daug naujų dalykėlių. Štai kaip ten viskas atrodo:

Ką šį kartą veikė Angelo? Lakstė po visą sporto salę, kaip patrakęs; ant salės grindų pastebėjo pora lentučių su skylute, įkišo pirščiuką vidun, ir... iškėlė lentutes, palikdamas skyles grindyse. Gerai, kad laiku pastebėjau, tai subariau aš Angelo, ir padėjom viską į vietą, būtų dar koks vaikiukas koją išsilaužęs.

Kaip ir praėjusį kartą, labai Angelino traukė prie masažinių kamuoliukų. Taip pat mielai kritinėjo ant čiužinių. Bandė ridenti lankus, ant iškelto suoliuko atlikinėjo ligsvaros pratimus.

Šį kartelį mums dar labiau patiko nei praėjusį kartą.

Vakare ėjom į Kalėdinį koncertą. Angelino nė minutės neišsėdėjo ant kėdės, stovėjo šalia manęs ir buvo labai ramus ir geras vaikiukas. Įvairūs chorai dainavo daugiausia angliškas kalėdines dainas/giesmes (kurias mes namie klausomės nuo pat gruodžio pradžios), tai Angelino, kaip sakant nebuvo žalias.