Esu jau rašiusi įrašą apie vieną vokietę, su kuria mudu su Angelo labai susidraugavome. Mes pro jos darbo vietą (ji nuleidžia ir pakelia užkardas, atvažiuojant ir pravažiuojant traukiniui) einame kas dieną.
Aną savaitę ji mus pamatė einančius ir pasikvietė pas save į viršų (jos postas tokiame siaurame aukštame namelyje).
Čia dar ne viskas! Gerumėlis tame, kad ji Angelui leido padeti jai suspaudinėti reikiamų mygtukų kombinaciją, kad nusileistų, o paskui ir pasikeltų užkardos.
Kaip Angelui nuskilo! Ir kaip jam jo "darbas" patiko ;)
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą