Namų darkytojas ir tvarkytojas

Štai taip atrodo mūsų svetainės grindys, nepaisant to, kad mažiausiai du kartus per dieną aš jas šluoju. Tiksliau šluodavau.


Dabar pats Angelo po savo darbelių (kuriuos praktiškai nuolatos daro, kai namie esame) čiumpa (na, gerai, aš jam įduodu) šiupeliuką ir šluotelę ir meta tuos popiergaliukus lauk ;)


Turiu prisipažinti, kad nuo tada kai Angelo pats atsakingas už tvarką po stalu, tai tikrai mažiau šiukšlina!

Ką?! Čia - žirklės?!

Tokias žirkles aš pirmą kartą pamačiau Angelo darželyje prieš kelis mėnesius. Paėmusi ir jas išbandžiusi, įsitikinau, kad jos tiesiog nepamainamos mažesniems vaikams.


Bėgau į kanceliarinių prekių parduotuves jų ieškoti. Neradau - visos išpirktos. Užsakiau. Praėjusią savaitę pagaliau jų sulaukėme.

Angelo ant jų tikrai "užsikabino", ko negalėčiau pasakyti apie įprastas žirkles. Daro darbelius žirklių pagalba tuzinais.


Štai: iš baldų parduotuvės katalogo iškarpė visą tai, ką jis turės užaugęs (kaip atrodys jo namai):

O čia dar viena šių nerealių žirklių nuotrauka.


Rekomenduoju!

Darbelis: Šešėliai.

Šiuos darbelius Angelo ir kiti jo grupės draugai darė po šešėlių spektaklio, kurį vaikams parodė viena iš grupės auklėtojų.


Angelo pavaizdavo mašinų (ko gi daugiau :) šešėlius:

Darbelis: Lenktyninė mašina.

Šį darbelį Angelo darė kartu su tėčiu. Nors visos detalės buvo jau nupieštos (gatavos), ne taip lengva buvo jas iššimti (išplėšyti).

Dar sunkiau buvo jas sulankstyti ir suklijuoti.

Po kelių darbo valandų, išsitęsusių per kelias dienas, lenktyninė mašina buvo baigta:

Angelo ja nesvietiškai džiaugėsi ir tebesidžiaugia ;)

Darbelis: Obuoliukas.

Šį obuoliuką Angelo šiandien parsinešė iš darželio. Pats kur reikėjo - iškirpo, kur reikėjo - yla išbadė, kur reikėjo - suklijavo.

Ta skylutė obuoly - tai kirmėliuko darbas. Angelo man smagiai rodė kaip kirmėliukas (jo smilius) pasigardžiuodamas krimto obuolį... :)

Angelo ir žirklės.

Šį kartelį publikuoju pirmuosius Angelo bandymus kirpti pačiam savarankiškai.

Su plastmasinėmis vaikiškomis žirklutėmis nieko gero nesigavo.

Daviau Angelui normalias dideles metalines žirkles, tik su bukais galais.

Jau nebepamenu, kada Angelo paskutinį kartą spalvino ar piešė. Dabar jis tik kerpa ir klijuoja :D

Yla vietoj žirklių.

Dar rudenį pastebėjau, kad Angelo daržely mažesni vaikai (tie kurie dar nemoka naudotis žirklėmis), "kerpa" ylučių pagalba.

Prisipažinsiu, kad man nugara pagaugais nuėjo, pagalvojus, kad užtenka vieno neatsargaus judesio, ir vienas mažylis gali smarkiai nuskriausti, kad ir netyčia, kitą.

Prieš gerą mėnesį, pasitaikius progai, aš nupirkau ir Angelui ylutę ir paveikslėlius, skirtus subadymui. 

Mažai Angelo ylute  darbavosi, nes peršoko prie žirklių.

Dar daug paveikslėlių laukia savo eilės, tik kaži kada sulauks. Angelo išmoko puikiai naudotis žirklėmis, prie ylutės nenori grįžti.

O aš degu noru aprašyti, kokį mes smagų žaidimą pasidarėm: Angelo iškirpo, ką reikėjo iškirpti, o aš įlaminavau.

Pasistengsiu šiomis dienomis tai padaryti. Dešimtys įrašų jau man knibžda galvoje, nebespėju suktis.