Jūs turbūt smagiai atšventėt Užgavėnes, o mes praleidom savajį Karnavalą, nes... Angelino pasigavęs rotavirusą, beveik tris dienas gulėjo ligoninėj. Tiek jį daug pykino, kad net vaikų gydytojos išrašyti vaistukai nepadėjo. Turėjom vežti vaiką į ligoninę, kur jam lašelinę pastatė.
Čia dar ne viskas. Ir aš, ir Luciano užsikrėtėm nuo Angelino, ir vieną naktį (tą pačią naktį, ir jam, ir man, tik aš ligoninėj tuo metu buvau su Angelo) mums abiems labai bloga buvo, ir mums prireikė medikų pagalbos. Žodžiu, tikrai nieko gero pastarosiomis dienomis neįvyko.
Meluoju, šioks toks pliusas vis gi toj ligoninėj buvo. Jau septintą valandą vakaro eidavom miegoti (koks liuksas, aš namie apie antrą nakties miegučio einu). Aš prieš tai dar kokią valandžiukę paskaitydavau.
Luciano mus pora kartų per dieną lankė. Štai atnešė Angelinui vieną žurnalą apie mašinas, tai jie abu apsikabinę vienas kitą jį skaitė. Paskui, tėveliui išėjus, Angelo dar ilgai to žurnalo iš rankų nepaleido.

Šią savaitę sėdime mudu su Angelo namie, nevedžiau jo nei į žaidimų grupę, nei į darželį. Baisu būtų, jei ir kiti vaikučiai užsikrėstų. Nors aš įtariu, kad Angelo pasigavo šį virusiuką trečiadieniniame daržely...

Angelino jau savaitė, kaip negali paleisti iš rankų kaladėlių. Stato namus, tiltus, bokštus. Kas keisčiausia, kad iki šiol kreivai į šį žaidimą žiūrėdavo. Ir, jei neklystu, tik dabar suprato, kaip tas kaladėles vieną ant kitos reikia "klijuoti". Penkioms minutėms nuėjau į virtuvę maišyti puodo, ir kai grįžau į jo kambarį, tai likau maloniai nustebinta tuo, ką Angelo pastatė. Nesitikėjau tikrai, kad žais tomis kaladėlėmis, nes jį iki šiol vien mašinos domino visokios.

Kalba mūsų sūnelis, kas dieną vis daugiau. Kai kuriuos sakinius tai sudėlioja pusiau lietuviškai, pusiau itališkai. Aišku, jie dar nelabai taisyklingi, bet tikrai suprantami. Štai, pvz. "Lilav papà batukus grande." (Lilav tėčio dideli batai.) Kai Angelo nori, kad jo lovelę atidaryčiau (ištraukčiau kelis pagaliukus, kad galėtų įlipti ar išlipti), tai sako: "mamma, apa" (apri=atidaryk).
Kai jis užsigauna, tai skundžiasi "mamma, male" (skauda).
Kai jis nori sužinoti, kas čia per daiktas, tai klausia "kas čia tas?". Labai dažnai klausia! Beveik visą laiką klausia. Bandžiau aš jam į klausimą atsakyti klausimu, "o ką tu manai?", bet jis vis tiek manęs klausia, "kas čia tas?".

Ne į temą truputuką, bet čia šaunus puslapiukas, norintiems pasikartoti vokiečių kalbos žinias.

Valentino dienos proga Angelino tėveliui vieną tokį niekutį padarė. Į stiklainiuką jis sudėjo blizgančias širdeles ir širdukes, užpylėm vandeniu, ir gavosi toks kaip magiškas kamuoliukas-stiklainiukas. Kai tėvelis jį pakrato, labai gražiai tos visos širdeliukės plaukioja.