Prieš kelias dienas rodžiau Angelui žvirbliuką, tupintį mūsų balkone. Kadangi kaip lietuviškai tą paukštelį pavadinti Angelino jau seniai žinojo, tai nusprendžiau pamokyti ir itališkai "passerotto". Angelo kažkodėl suprato blogai ar nenugirdo ir vis kartojo "rotto" (sulaužytas, sugadintas). Ir į mane vis klausiamu žvigsniu žiūrėjo, nes tikrai nesuprato kur aš kažką sulaužyto matau :)

Angelino vis manęs prašo, kad aš jam muziką paleisčiau. Mielai! Rytais, kol aš susiruošiu, Angelo klausosi vokiškų vaikiškų dainelių. Kas kartą vis daugiau žodžių atpažįsta ir atkartoja, ir visai neblogai kai kuriose vietose padainuoja! Muzikalus vaikas auga!
Vieną rytą aš prisijuokiau. Skambėjo dainelė apie atostogas Majorkoje (Mallorca). Angelo nenugirdo ir aišku, jis net negalėjo žinoti, kas ta Majorka, tai sau patenkintas vis dainavo mayo (majonezas) :)

Pirmadienį Angelino mane pakvietė pasižiūrėti drugelio su ausimis, kuris tupėjo ant išorinės lango pusės. Aš iki tol nebuvau nieko panašaus mačius! Atrodo kaip drugelis-šikšnosparnis, ne kitaip!

Mašinų numerių mada vis nedingsta iš mūsų kiemo. Dabar jau aš juos darau iš lipnių popierėlių. Angelo juos pats užklijuoja ant žaislinių mašinų, o kai jam pabosta, ar dėl įvairovės - ir ant grindų.

O čia nufotografavau man šiuo metu skaniausius ledus (keičiasi mano skonis labai dažnai :) pistacinius ir Snickers batonėlių skonio.

Antradienį mudu abudu su Angelo ir mano draugė Julė su Max buvome dviračių parodoje. Štai - fotoreportažas: