Angelo nepaprastai domisi augalais. Pilnas kišenes prisikimš lapeliais, gėlytėmis. Ne tik savo, bet ir mano. Norėčiau kiekvieną mūsų aptiktą augalą pavadinti jo tikru vardu, tik, deja, aš jų taip gerai nepažįstu, arba esu užmiršus, kaip jie vadinasi.
Kol prisiminiau, kad šie kibukai arba sagučiai, tai varnalėša, kelios dienos laiko praėjo. Kiek šios "sagutės" Angelui džiaugsmo teikia :)
O čia dar keliolika liaudiškų varnalėšos pavadinimų: bajoržolė, godlapis, kapeliušnikas, kibis, kibišas, lapūkas, pakeleivis, sagutis, varnalėsis, velniadagis, velniarėžiai.
Kelias pavienes aguonas užtikome pievelėje prie Angelo darželio, tačiau, kol prisiruošiau jas nufotografuoti, tai radau žolę (ir, savaime suprantama, aguonas) nupjautas. Karvutės apsidžiaugė, aš - ne. Gerai, kad buvau Angelui rodžius, kas per vienos tos aguonos, tai jis visai kitoje miestelio dalyje pats jas atpažino, tai buvo ką nufotografuoti.
Tiek Angelui, tiek man, labai patinka aguoninis pyragas. O ir Kosto Kubilinsko pasakėlė "Oželis kvaišelis", kurioje yra toks personažas aguona, dabar pas mus labai ant bangos.
Ir trečias augalas, apie kurį ketinau parašyti šį vakarą, tai - ramunėlė. Ją ir panašias į ją gėles, Angelo paskabyti "Myli, nemyli" labai mėgsta... :)
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą