Kuo dažniau, tuo daugiau leidžiu Angelinui lauke pavaikščioti. Jis gana klusniai seka iš paskos, o jei susidomi kažkuo, tai paragintas pasiveja mane.
Vakar į rankas pasiėmė nemažą apledijusį sniego gabalą. Kokį dvidešimt kartų jį paleido kristi ant žemės, pirmus kartus tas sniego gabalas skilo į mažesnius gabaliukus. Angelo išsirinko vieną iš jų, ir nešėsi su savimi toliau. Aš jam pasiūliau parsinešti tą sniego/ledo gabaliuką namo. Pasakiau, kad padėsim jį į kibirėlį ir stebėsim, kaip ištirps ir pavirs vandeniu. Angelino į mane kreivai pasižiūrėjo, pakratė galvą, ir paliko tą sniego gabaliuką gulėti ant žemės.

Šiandien ryte aš, matant Angelui, apkabinau Luciano ir pasakiau: "Mio papà, mio!" (mano tėtis). Angelino paprieštaravo: "Nonno!" (Senelis)! Man prireikė kelių sekundžių, kad suprasčiau, ką turėjo omeny Angelo. O gi visai paprasta. Aš jam esu ne kartą kartojus, kad senelis tai mano tėtis. Tai jis man paprasčiausiai norėjo priminti, kad ne jo tėvelis mano tėtis, o kad senelis - mano tėvelis!

Ką iškrėtė Angelo? Radau į skutelius suplėšytą tualetinio popieriaus ritinėlį. Ką gi - liepiau viską surinkti ir išmesti į šiukšlių dėžę.

Kai mes kartu valgom, būna trūksta dar ant stalo to ar ano, tai Angelino naudojasi proga, ir nukniaukia man iš lėkštės skanesnius maisto gabaliukus. Ir šiaip, bevalgydamas Angelo iš maisto "stato" mašinas, laužo duonos gabaliukus, ar sausainius ir "važinėja" po lėkštę ar ant stalo.

Šiomis dienomis lašinu vaikučiui į nosį vaistukų. Ne tik jam vienam, ir visai jo žaisliukų armijai.

Vakar paišėme žirafas "Milijonui žirafų", nes norime, kad “žirafų rinkėjas” laimėtų. Ir jus jam galite padėti!

Nuo pat sausio pradžios su Angelino žiūrėjome "Mulan I" ir "Mulan II" itališkai, kas dieną po kelis epizodus, kaip išeidavo. Man - tai vienas iš pačių nuostabiausių animacinių filmukų, dainos ir muzika - fantastika!

Karts nuo karto, nuperkam Angelinui naujų, didesnių rūbelių. Jei iš Lidl - tai jie būna supakuoti ir prie kiekvieno dar po vaikiuką ant kartoninio lapo, kuris tą ar kitą rūbelį demonstruoja. Oi kaip Angelo dievina tuos vaikučius, štai mergaites (kai kurie rūbai būna unisex, pvz. apatiniai ar treninginės kelnės ar džemperis) jis nubučiuoja. Angelino pačios mylimiausios, tai tos šviesiais plaukais ir žydromis akimis.

Žinokit, kokį man įdomų žaislinį termometrą teko šią savaitę matyti! Palaipsniui "kylant" temperatūrai, pasirodo vis kitas paveikslėlis. Jei +36° ir daugiau - tai vaikutis žaidžia kieme, jei +37° ir daugiau - sėdi namie, ir jei +38° ir daugiau - guli lovoje. Tikrai nuostabiai paaiškinta vaikams, ką reikia atitinkamoj situacijoj daryti, nes tie skaičiukai jiems nelabai ką sako.

Reikia slėpti nuo Angelino įvairius kremus tubelėse ir indeliuose - per kelias sekundes sugeba atsukti dangtelius!

Angelo užvakar pats užsidėjo savo žieminį dešinį batą (žaisdamas, į lauką tuo metu nesiruošėm), bei įjungė tėčiui kompiuterį (bet jo niekas neprašė).

Angelinui neduoda ramybės slogytė - štai pagal kokį mūsų gydytojos receptą padariau lašiukų vaikiuko nosytei: 250 ml virinto vandens ir pusė arbatinio šaukštelio druskos. Pipetę ir buteliuką turėjom nuo ankščiau pirktų vaistukų.

Pastebėjau, kad jei Angelo kalba ar mato du tokius pačius daiktus, tai du kartus pakartoja to paties daikto pavadinimą.

Vakar ėjome į parką tikrinti, ar paukštukams patiko mūsų lesyklėles.

Radom apvalgytas. Nudžiugom, kad patiko! O vakare sugalvojom piešti angelus sniege.

Šiandien klijavom piratų papūgą ir...

lobio žemėlapį.

Vakarienei valgėm spaghetti. Aš greičiau baigiau valgyti už Angelino, o jis į puodą parodė, lyg dar norėdamas valgyt, aš jam atsakiau, kad nebėra tame puode nieko, o Angelo, pasirodo dėl manęs pergyveno - ranka pakabino spaghetti iš savo lėkštutės, ir man į lėkštę įdėjo.