Vaikų darželio kieme - lesyklėlė paukščiukams

Šauniosios Angelo darželio auklėtojos kieme pastatė lesyklėlę paukščiukams. Ypač pasisekė Raudonajai grupei - ta lesyklėlė prie pat jos langų stovi.

Tačiau, ir kitų dviejų grupių vaikai nelieka nuskriausti: juk kai žaidžiama ar tiesiog būnama lauke, kiekvienas kiek tinkamas gali grožėtis lesyklėle ir joje besilankančiais paukščiukais.

Nuo penktadienio iki sekmadienio.

Penktadienį Angelo darželyje apsilankė pats tikriausias Senelis Šaltis (Nikolaus). Vaikai jį džiaugsmingai sutiko ir šypsodamiesi jam padainavo vieną dainelę. Matyt senelis tikrai liko patenkintas, nes kiekvienam vaikučiui jis įteikė po drobinį maišelį su didžiuliu šokoladiniu Kalėdų seneliu bei mediniu domino.





Namuose mokinau Angelo žaisti domino, rodos jis kaip ir suprato žaidimo esmę, bet vis tiek smagiau jam buvo tiesiog iškratyti plonas medines korteles iš dėžutės, o paskui jas vėl į ją tvarkingai sudėti ir taip be pabaigos.

Vakar po pietų Angelo ir aš pagaminome lesyklėlę paukščiukams, tokią kaip ir šių metų sausio mėn., tik įvairesnio maistelio pridėjome.





Suledėjo lesyklėlė per kelias valandas šaldymo kameroje, kaip ir būtų pats laikas ją kad ir balkone pakabinti, bet... dingo tikra žiema iš mūsų kiemo, teks vėl minusinės temperatūros palaukti.

Ir dar kai kas naujo. Mes dabar jau keturiese esam! Aš kalbu apie mūsų augintinį - katinėlį Zoro. Štai jis:

Prieš kelias dienas gavom laišką, kad Angelo yra oficialiai priimtas į vaikų darželį nuo šių metų rugpjūčio mėnesio. Valio!

Vieną rytą tėvelis paprašė Angelino įdėti jam cukraus į kavos puodelį. Angelo stengėsi, bet ne visos cukraus kruopelės pateko į kavą - dalis ant stalo. Bet nieko, bus laiko pasitobulinti.

O jūs ar pakabinot vieną kitą lesyklėlę paukščiukams? Mes labai džiaugiamės, kad ir balkone vieną pakabinom. Dažnai, ypač kai mes pusryčiaujam, prisijungia ir vienas kitas paukštelis mums į kompaniją. O mudu su Angelino vos ne lenktyniaujam, kuris gi iš mūsų pirmas paukštuką pamatys.

Susigalvojo Angelo tokį žaidimą: ant vartelių (kai juos įstatau virtuvėj, nes pati verdu ir kepu) stato Duplo žmogeliukus. Labai kruopščiai ir atsargiai. Stengiasi, kad jie nenubildėtų ant žemės. Jei taip atsitinka, ir nukrenta į mano pusę, Angelino ištiesia ranką per vartelių tarpelį, ir "žvejoja" žmogučius.

Radau vieną popietę suplėšytą voką (pirštais nerodysim, kieno darbas), tai atnešiau kibirą, ir liepiau Angelui viską surinkti ir išmesti. Net per lengva pasirodė ši užduotis.

Angelino kaip papūgiukas atkartoja viską: "saga, diržas, mėsa, sriuba, sūris...".

Vieną vakarą daviau Angelui žaisti su plastilinu, bet jis dar nelabai suprato, kaip reikia su juo žaisti (nors aš jam ir parodžiau).

Suspėjau ir sausainių iškepti. Tokių...

ir tokių.

Angelino nupiešė vieną kitą piešinuką flomasteriais.

O sekmadienį su mumis sportuoti ėjo Max ir jo mama. Angelo, jei pamesdavo iš akių Max, tuoj visas sunerimdavo, ir tol jį šaukdavo jo ieškodamas, kol jį surasdavo tarp daugybės žmonių. Tiek daug šeimų su vaikais anksčiau nebuvau ten mačius. Dvigubai ar net trigubai daugiau, nei paprastai.

Pas mus jau baigia visas sniegas nutirpti, tai Angelo turėjo progos išbandyti savo pirmuosius botus. Kaip jis entuziastingai taškėsi, trepseno balose!

Ir kiek daug Angelino piešė šiomis dienomis. Ar esat ką girdėję apie "burzgiančius flomasterius" ar "daugiaspalvį piešimą" ?

Angelo burzgiantys flomasteriai:

Angelo daugiaspalvis piešimas:

Sugalvojom dar vieną, bet kitokią, nei aną kartą lesyklėlę padaryt, ir padarėm jų dvi! Reikėjo kokoso taukų mišinio (jaučiu neteisingai išverčiau), kurį ištirpinom ir sumaišėm su grūdais ir sėklomis.

Kažkurį vakarą kepėm sausainiukus.

Radau labai nuostabių filmukų apie kaimynystėje ir, apskritai, pasaulyje gyvenančius gyvūnus. Parodžiau juos Angelinui. Mano nustebimui, vėl jam sunku buvo juos įvardinti, nes iki šiol juos buvo matęs tik nuotraukose (daugumą). O čia pamatė, kai jie juda, ką veikia. Kas man dar labai patiko, kad prieš pristatant gyvūną, parodoma kokius jis pėdsakus palieka.

O šiandien ryte vėl ėjom į antradieninę žaidimų grupę. Smagiai praleidom laiką dainuodami ir žaisdami. Man labai įsiminė, kaip vaikučiai snaiges piešė.

Oi prisijuokiau, kai pasibaigus užsiėmimui Angelino atnešė mergytei Amy jos batukus, o ji maloniai padėkojo Angelui, sakydama: "Du bist aber lieb, du bist ein Nikolaus! " (Koks tu mielas (geras), tu esi Senelis Šaltis!).

Apie daug ką po trupinėlį.

Štai kaip Angelo man vieną rytą atsakinėjo į klausimus:

- Angelo, come si chiama tuo papà? (Kuo vardu tavo tėtis?)
- Schatz. (vokiškai - turtas, brangenybė)
- Come si chiama tua mamma? (Kuo vardu tavo mama?)
- (Pagalvojo šiek tiek.) Schatz.
- Come ti chiami tu? (Tu kuo vardu?)
- (Galvojo, galvojo ir sugalvojo.) Schatz!

Pasipildė Angelino žaislinė krautuvėlė dviem produktais.

Trečiadienį po pietų vedžiau Angelo į darželį, kur jis žais su kitais vaikučiais, darys darbelius, dainuos ir... bus be manęs. Šį kartelį visos mamytės buvo su savo vaikučiais kartu, bet jau nuo kitos savaitės, pratinsis tie vaikučiai būti be mūsų, mamyčių. Tas kelias valandas trečiadieniais, aš būsiu laisva, kur norėsiu, ten galėsiu eiti, bet, aišku, vis galvosiu, kaip gi tam mano mažyliui sekasi.

Štai čia Angelino darželio grupelės ženkliukas:

Vakar labai turiningai diena prabėgo. Statėm senį besmegenį...

... padarėm vieną žirafą iš sniego "Milijonui žirafų"...

... vėl ėjom į parką pasižiūrėti, kaip gi tos mūsų lesyklėlės atrodo...

... darėm tokį eksperimentą: į butelį įpylėm 0,1 litro acto, į balionėlį įbėrėm šiek tiek kepimo miltelių ir, žiūrėkit, kas gavosi:

... bei, Angelo piešė kreidelėmis.

Sekmadienį ėjom sportuoti. Angelino labai džiaugėsi ir per tas dvi savaites, kai buvo uždaryta (žiemos atostogos) nepamiršo, kur gi mes sekmadieniais paprastai einam.
Sporto salėj radom įvairių naujų atrakcijų. Angelo išbandė ant virvių ištemptą suolą (kaip linguojantį tiltelį), gana greitai ir neparvirsdamas jį perėjo. 
Paskui, aš pririšau virvę prie tokios minkštos guminės skraidančios lėkštės, bėgdama ją vilkau žeme, o Angelino bandė pagauti. Vėliau, Angelino atsisėdo ant tos skraidančios lėkštės, laikėsi už virvutės, o aš jį tempiau per visą salę. Oi kiek krykštavo jis, kad net kartais pamiršdavo laikytis, ir griūdavo ant žemės.
Ką dar veikėm? Žiūrėjom, kaip vieną tokia mamytė pririšo tris gumines lėkštes ant trijų virvučių, o trys jos dukrytės buvo "katės" ir bandė sugauti tas lėkštelės. Angelinui tikrai keistai atrodė, kad mergaitės, kurios daug didesnės už jį, ne vaikščiojo, bet ropojo. Bandžiau jam aiškint, kad jos vaidina "kates", o Angelino man prieštaravo, kad jos visgi "bimbe" (mergaitės), o ne katės.

Namolio pasukom keliu per parką. Norėjom pažiūrėt, kas gi iš mūsų lesyklėlių liko. Net juokas suėmė, kai radom visus žemės riešutukus iškapotus iš ledo. Kokie darbštuoliai, tie paukšteliai!

Užsukau į "Milijono žirafų" svetainę, pamačiau, kad ir mūsų darbeliai ten jau įdėti. Tik va, rašiau, kad darbelių autoriai Angelo ir Eglė, 22 mėnesiai ir 28 metai, o ten įrašyta, kad 22 metai. Ką darysi. Nieko baisaus.

Mudu su Angelino padarėm dar vieną lesyklėlę.

Ją pakabinome mūsų balkone.

Internete susiradau Münster zoologijos sodo puslapį. (Gal kada pavasarį jame apsilankysim). Rodžiau Angelui foto, klausinėjau ar jis žino, kas čia per gyvūnas ir pan. Atpažino varlę, žirafą, liūtą pavadino kate, o mešką - šunimi. Vis dėlto, paveikslėlių knygose tie pieštiniai gyvūnai skiriasi nuo tikrų. Bežiūrėdamas į nuotraukas antrą kartą, Angelo atpažino žirafą, dramblį, raganosį, beždžionę.

Daviau Angelinui tuščią indelį nuo varškės, ir dar vieną, nuo arbatos. Žaidžiam taip, kad jis eina į parduotuvę ir perka varškės bei arbatos. Žiūrėsim, kokių dar indelių ar dėžučių galiu duoti Angelinui.

Žinokit, kokį man įdomų žaislinį termometrą teko šią savaitę matyti! Palaipsniui "kylant" temperatūrai, pasirodo vis kitas paveikslėlis. Jei +36° ir daugiau - tai vaikutis žaidžia kieme, jei +37° ir daugiau - sėdi namie, ir jei +38° ir daugiau - guli lovoje. Tikrai nuostabiai paaiškinta vaikams, ką reikia atitinkamoj situacijoj daryti, nes tie skaičiukai jiems nelabai ką sako.

Reikia slėpti nuo Angelino įvairius kremus tubelėse ir indeliuose - per kelias sekundes sugeba atsukti dangtelius!

Angelo užvakar pats užsidėjo savo žieminį dešinį batą (žaisdamas, į lauką tuo metu nesiruošėm), bei įjungė tėčiui kompiuterį (bet jo niekas neprašė).

Angelinui neduoda ramybės slogytė - štai pagal kokį mūsų gydytojos receptą padariau lašiukų vaikiuko nosytei: 250 ml virinto vandens ir pusė arbatinio šaukštelio druskos. Pipetę ir buteliuką turėjom nuo ankščiau pirktų vaistukų.

Pastebėjau, kad jei Angelo kalba ar mato du tokius pačius daiktus, tai du kartus pakartoja to paties daikto pavadinimą.

Vakar ėjome į parką tikrinti, ar paukštukams patiko mūsų lesyklėles.

Radom apvalgytas. Nudžiugom, kad patiko! O vakare sugalvojom piešti angelus sniege.

Šiandien klijavom piratų papūgą ir...

lobio žemėlapį.

Vakarienei valgėm spaghetti. Aš greičiau baigiau valgyti už Angelino, o jis į puodą parodė, lyg dar norėdamas valgyt, aš jam atsakiau, kad nebėra tame puode nieko, o Angelo, pasirodo dėl manęs pergyveno - ranka pakabino spaghetti iš savo lėkštutės, ir man į lėkštę įdėjo.