Paukščių parodoje

Vieną sekmadienį mudu su Angelo apsilankėme paukščių parodoje, mūsų miestelio gimnazijos patalpose. Angelui paukščiukai taip patiko, kad manęs paprašė apeiti du ratus su juo.

Nors žuvytės tai ne paukščiai, bet parodoje buvo ir jos :)
Angelo nuo akvariumų negalėjo atsitraukti. Gal todėl, kad jis pagal zodiako ženklą - žuviukas? Kas čia žino ;)

Nuotraukas iš parodos rasite čia.

Vaikų darželio kieme - lesyklėlė paukščiukams

Šauniosios Angelo darželio auklėtojos kieme pastatė lesyklėlę paukščiukams. Ypač pasisekė Raudonajai grupei - ta lesyklėlė prie pat jos langų stovi.

Tačiau, ir kitų dviejų grupių vaikai nelieka nuskriausti: juk kai žaidžiama ar tiesiog būnama lauke, kiekvienas kiek tinkamas gali grožėtis lesyklėle ir joje besilankančiais paukščiukais.

Mūsų miestelio parke.

Vieną saulėtą spalio penktadienio popietę, aš Angelo nusivedžiau į mūsų miestelio parką, pas paukščius.

Seniai mes ten buvome koją įkėlę. Mums ten labai patinka, bet per darbų ir pramogų gausybę šis parkas buvo mums visai iš galvų išgaravęs.


Kas čia per paukščiukai strakalai, dar iki šiol nesužinojau (nekaba jokia lentelė prie jų):

Pas žąsis praleidome daugiausiai laiko. Pirmą kartą Angelo taip jomis susidomėjo.

O su vienu žąsinu net ilgėliau "pasikalbėjo"... :D

Paukščiukas.

Aną sekmadienį Angelo turėjo unikalią progą vienu pirštu paglostyti paukščiuką (kas jis per vienas?), kuris tupėjo sau ramiai (na šiek tiek pastriksėjo) ant šaligatvio ir net nebandė skristi šalin. 

O prieš porą savaitukių (aš tik vakar sužinojau) Luciano su Angelo prie mūsų namų aptiko mažulyčius, vos vos apsiplunksnavusius paukštukus, kuriuos Angelo irgi meiliai glostė ir visaip mylavo.

Nuo penktadienio iki sekmadienio.

Penktadienį Angelo darželyje apsilankė pats tikriausias Senelis Šaltis (Nikolaus). Vaikai jį džiaugsmingai sutiko ir šypsodamiesi jam padainavo vieną dainelę. Matyt senelis tikrai liko patenkintas, nes kiekvienam vaikučiui jis įteikė po drobinį maišelį su didžiuliu šokoladiniu Kalėdų seneliu bei mediniu domino.





Namuose mokinau Angelo žaisti domino, rodos jis kaip ir suprato žaidimo esmę, bet vis tiek smagiau jam buvo tiesiog iškratyti plonas medines korteles iš dėžutės, o paskui jas vėl į ją tvarkingai sudėti ir taip be pabaigos.

Vakar po pietų Angelo ir aš pagaminome lesyklėlę paukščiukams, tokią kaip ir šių metų sausio mėn., tik įvairesnio maistelio pridėjome.





Suledėjo lesyklėlė per kelias valandas šaldymo kameroje, kaip ir būtų pats laikas ją kad ir balkone pakabinti, bet... dingo tikra žiema iš mūsų kiemo, teks vėl minusinės temperatūros palaukti.

Ir dar kai kas naujo. Mes dabar jau keturiese esam! Aš kalbu apie mūsų augintinį - katinėlį Zoro. Štai jis:

Apie daug ką po trupinėlį.

Apie daug ką po truputį:

Mūsų miestelio aikštėj iškabintos vėliavėlės tų šalių, kurių komandos žaidžia pasauliniame futbolo čempionate. O kai žaidžia Vokietija, tai atvežamas ir pastatomas didelis, vai labai didelis televizorius, kad visi norintys galėtų stebėti varžybas. Smagi pramoga!

Dar du magnetukai papildė mūsų kolekciją:

Praėjusią savaitę antradieninė mokyklėlė vyko sodely. Vaikučiams ypač patiko gaudyti muilo burbulus ir...

... dainuojant dainelę apie ragainaitę ir raganių, jodinėti ant šluotos! :)

Angelino aną savaitukę, bežaisdamas smėlio dėžėj su savo mašinėlėmis, rado dvi mašinas, kažkokio vaiko paliktas ir pamestas...

Aną trečiadienį pastebėjom, kad viena parko antis atsivedė pulką mažuliukų ir minkštučiukų ančiukų.

Trečiadieniniame daržely (priešpaskutinis užsiėmimas jame) Angelino (su mokytojos pagalba) pasidarė žiūronus.

Šeštadienį ryte mūsų balkone pastebėjom nuo stogo nukritusį paukščiuką. Jam davėm gerti vandens ir lesti trupinukų, bet jis nenorėjo ar nesugebėjo pats pasimaitinti. Sukau galvą, kam čia paskambinus, ir kaip tam paukšteliui pagelbėjus. Po gero pusvalandžio, prie mūsų akių, paukštelis pasitaisė, sustiprėjo ir... nuskrido savo keliu. Kaip mums palengvėjo! Tik va, taip ir nesupratau, kas jis per vienas? Prastai gaudausi aš paukščių karalystėj.

Į ledainę, kur dirbu, karts nuo karto užsuka toks vienas gaisrininkas. Pats tikriausias gaisrininkas! Reikia paminėti, kad jis ir Angelino iš karto rado bendrą kalbą. Angelui smagu ir smalsu apžiūrinėti/spaudinėti tokį vieną aparačiuką, kurį gaisrininkas nešioja prisisegęs prie diržo.

Norėčiau pridurti, kad Angelino susirado dar vieną draugelį, mažą berniuką graiką, kuris gyvena toje pačioje ledainės gatvėje, ir dažnai užsuka paskanauti ledų. Aš žiūriu, kad man bus puiki proga pasikartoti tas graikų kalbos pamokėles, kurias savarankiškai krimtau prieš 6 metus... :)