Prieš kelias dienas gavom laišką, kad Angelo yra oficialiai priimtas į vaikų darželį nuo šių metų rugpjūčio mėnesio. Valio!

Vieną rytą tėvelis paprašė Angelino įdėti jam cukraus į kavos puodelį. Angelo stengėsi, bet ne visos cukraus kruopelės pateko į kavą - dalis ant stalo. Bet nieko, bus laiko pasitobulinti.

O jūs ar pakabinot vieną kitą lesyklėlę paukščiukams? Mes labai džiaugiamės, kad ir balkone vieną pakabinom. Dažnai, ypač kai mes pusryčiaujam, prisijungia ir vienas kitas paukštelis mums į kompaniją. O mudu su Angelino vos ne lenktyniaujam, kuris gi iš mūsų pirmas paukštuką pamatys.

Susigalvojo Angelo tokį žaidimą: ant vartelių (kai juos įstatau virtuvėj, nes pati verdu ir kepu) stato Duplo žmogeliukus. Labai kruopščiai ir atsargiai. Stengiasi, kad jie nenubildėtų ant žemės. Jei taip atsitinka, ir nukrenta į mano pusę, Angelino ištiesia ranką per vartelių tarpelį, ir "žvejoja" žmogučius.

Radau vieną popietę suplėšytą voką (pirštais nerodysim, kieno darbas), tai atnešiau kibirą, ir liepiau Angelui viską surinkti ir išmesti. Net per lengva pasirodė ši užduotis.

Angelino kaip papūgiukas atkartoja viską: "saga, diržas, mėsa, sriuba, sūris...".

Vieną vakarą daviau Angelui žaisti su plastilinu, bet jis dar nelabai suprato, kaip reikia su juo žaisti (nors aš jam ir parodžiau).

Suspėjau ir sausainių iškepti. Tokių...

ir tokių.

Angelino nupiešė vieną kitą piešinuką flomasteriais.

O sekmadienį su mumis sportuoti ėjo Max ir jo mama. Angelo, jei pamesdavo iš akių Max, tuoj visas sunerimdavo, ir tol jį šaukdavo jo ieškodamas, kol jį surasdavo tarp daugybės žmonių. Tiek daug šeimų su vaikais anksčiau nebuvau ten mačius. Dvigubai ar net trigubai daugiau, nei paprastai.