Apie prabėgusį sausį.

Rodos pildau blog`ą beveik kas dieną, bet tiek daug lieka neaprašyta.

Svarbiausia sausio mėnesio naujiena - Angelino į darželį (kilometras pirmyn, kilometras atgal) kulniuoja pėsčiomis. Nors laiko dabar sugaištame daugiau (anksčiau aš Angelino veždavau vežimėlyje ir pagal tai vėluodavom ar ne, galėdavau žingsnį pagreitinti ar sulėtinti), bet užtat Angelo dabar didesnį apetitą turi (ir anksčiau valgydavo viską, bet štai daržely užkandėlės beveik neliesdavo, o dabar ją padvigubinome).

Jei dar įskaičiuosim 1,5 val. (tiek Angelo išbūna kas dieną darželio žaidimų aikštelėje) bei kasdieninį popietinį ėjimą su vienokiu ar kitokiu tikslu (į parką, į žaidimų aikštelę, į biblioteką, į parduotuvę, į paštą ir pan.), tai tikrai gausis, kad Angelo kas dieną apie 3 val. aktyviai lauke praleidžia. O tai tikrai yra visai neblogai.

Šią ir praėjusią savaitę Angelino grupėje atlieka praktiką vienas būsimas mokytojas (jo plaukai žemiau pečių ir banguoti, o jis pats dviejų metrų ūgio). Angelo visada noriai eidavo į darželį, o dabar tas jo noras dar sustiprėjo. Net pamiršta man pro langą, kaip paprastai, pamojuoti - skuba prie to naujojo "mokytojo", kuris yra visų vaikučių dėmesio centre.

Dabar norėčiau papasakoti, kiek daug Angelo man padeda namų ruošoje:

Angelino man nustato skalbimo mašinos programą (visada N°6) ir įjungia skalbimo mašiną.

Jis man padavinėja išskalbtus rūbus/rankšluosčius po vieną, aš juos kabinu ant virvės, tuo pat metu aptariame kieno čia drabužis ir pan. ir kokia jo spalva.

Kai daugiau išskalbtų daiktų susikaupia, tai aš juos visus sudedu į krepšį/vonelę (kaip čia taikliau pavadinus), o iš jo Angelo visiškai savarankiškai sukrauna viską į džiovinimo mašiną, uždaro dureles, pasuka rankenėlę ties 60 minučių ir įjungia džiovyklę. Kai programa baigiasi, vėl Angelino pats vienas atidaro dureles ir visus išdžiūvusius rūbus ir rankšluosčius sudeda atgal į vonelę.

Pamiršau pasakyti, kad mūsų skalbimo/džiovinimo patalpa yra rūsy - Angelo atidaro/uždaro visas reikiamas duris ir įjungia/išjungia tiek šviesų kiek reikia, kol pasiekiame rūsį/namus.

Nuo tada, kai turime katinėlį Zoro, Angelino jam nustatytu laiku duoda valgyti: išrenka ką katiniukas valgys, su mano pagalba įdeda į jo dubenėlį reikiamą porciją, ir tekinom neša ir deda maistelį į katinėliui skirtą kamputį koridoriuje.