2011 m. vasario 1 d., antradienis

Apie prabėgusį sausį.


Rodos pildau blog`ą beveik kas dieną, bet tiek daug lieka neaprašyta.

Svarbiausia sausio mėnesio naujiena - Angelino į darželį (kilometras pirmyn, kilometras atgal) kulniuoja pėsčiomis. Nors laiko dabar sugaištame daugiau (anksčiau aš Angelino veždavau vežimėlyje ir pagal tai vėluodavom ar ne, galėdavau žingsnį pagreitinti ar sulėtinti), bet užtat Angelo dabar didesnį apetitą turi (ir anksčiau valgydavo viską, bet štai daržely užkandėlės beveik neliesdavo, o dabar ją padvigubinome).

Jei dar įskaičiuosim 1,5 val. (tiek Angelo išbūna kas dieną darželio žaidimų aikštelėje) bei kasdieninį popietinį ėjimą su vienokiu ar kitokiu tikslu (į parką, į žaidimų aikštelę, į biblioteką, į parduotuvę, į paštą ir pan.), tai tikrai gausis, kad Angelo kas dieną apie 3 val. aktyviai lauke praleidžia. O tai tikrai yra visai neblogai.

Šią ir praėjusią savaitę Angelino grupėje atlieka praktiką vienas būsimas mokytojas (jo plaukai žemiau pečių ir banguoti, o jis pats dviejų metrų ūgio). Angelo visada noriai eidavo į darželį, o dabar tas jo noras dar sustiprėjo. Net pamiršta man pro langą, kaip paprastai, pamojuoti - skuba prie to naujojo "mokytojo", kuris yra visų vaikučių dėmesio centre.

Dabar norėčiau papasakoti, kiek daug Angelo man padeda namų ruošoje:
Angelino man nustato skalbimo mašinos programą (visada N°6) ir įjungia skalbimo mašiną.
Jis man padavinėja išskalbtus rūbus/rankšluosčius po vieną, aš juos kabinu ant virvės, tuo pat metu aptariame kieno čia drabužis ir pan. ir kokia jo spalva.
Kai daugiau išskalbtų daiktų susikaupia, tai aš juos visus sudedu į krepšį/vonelę (kaip čia taikliau pavadinus), o iš jo Angelo visiškai savarankiškai sukrauna viską į džiovinimo mašiną, uždaro dureles, pasuka rankenėlę ties 60 minučių ir įjungia džiovyklę. Kai programa baigiasi, vėl Angelino pats vienas atidaro dureles ir visus išdžiūvusius rūbus ir rankšluosčius sudeda atgal į vonelę.
Pamiršau pasakyti, kad mūsų skalbimo/džiovinimo patalpa yra rūsy - Angelo atidaro/uždaro visas reikiamas duris ir įjungia/išjungia tiek šviesų kiek reikia, kol pasiekiame rūsį/namus.

Nuo tada, kai turime katinėlį Zoro, Angelino jam nustatytu laiku duoda valgyti: išrenka ką katiniukas valgys, su mano pagalba įdeda į jo dubenėlį reikiamą porciją, ir tekinom neša ir deda maistelį į katinėliui skirtą kamputį koridoriuje.

7 komentarai:

  1. Egle, tu tikra šaunuolė! ne tik dėl to, kad kasdien skiri dėmesio blog'ui, o ir todėl, kad tiek dėmesio skiri Angelino :)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Ačiū Simona :)
    Kažkaip mano akimis Angelino tikrai labai didelis ir daug ką moka, ir su juo visai normaliai pasišnekėti galima.
    Stengiuosi kiek galėdama daugiau visko užrašyti, nes daug kas pasimirš laikui bėgant.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Nevairuojančių mamyčių pliusas, kad vaikai daug laiko lauke būna, ir nesvarbu ar šalta, ar vėjas ar nestiprus lietus :)
    O tiesa, kas dėl tavo pomėgio fotografuoti, kodėl nepapuoši blogo savomis foto, mieliau būtų jei riešutai, paukščiukai būtų nufotografuoti tavo fotoaparatu.

    AtsakytiPanaikinti
  4. Va va (čia aš apie nevairuojančias mamytes) :)

    Gerai pastebėjai, į blogą dedu tiek savo, tiek nuotraukas iš interneto.
    Pradžioj beveik visas savo foto dėjau, ir išnaudojau visą limitą blog`o erdvės.
    Jau spėjau 2 account flickr.com susikurti, bet ir jie jau 100 % užpildyti. Per šią programą ir sukeldavau savo foto į blog`ą.

    Kartais tiesiog turiu rinktis ar gaišti laiką ir krauti savo foto, ar kažką parašyti ką veikiam.
    O be nuotraukų man įrašai tokie nespalvoti atrodo.

    AtsakytiPanaikinti
  5. Sutinku su Egle :) Egle, sumažinti nuotraukas yra labai paprasta - aš buvau susikūrusi folderį, kur laikydavau nuotraukų sumažintas kopijas blogui. paskui kai pradėjau naudoti blogų rašymo programą problema išsisprendė, nes ji automatiškai nuotraukas sumažina. beje, man trūksta čia Angelino veido - pagyvintų dar labiau :)

    AtsakytiPanaikinti
  6. Simona, jau man šaukštai po pietų, kaip sakoma, reikėjo nuo pat rašymo pradžios visas foto mažinti, bet aš to nežinojau, ir vis stebėdavaus, kodėl kitos mamytės tokias mažas foto dėdavo, paskui supratau kodėl, bet jau per vėlu buvo :D

    Gal žinot kokį nemokamą puslapį internete, kur galima būtų talpinti foto be limitų, o paskui į blogą dėti?

    O dėl Angelino (ir mūsų veidų) jų čia nededu, draugai gali matyt facebook`e :)

    AtsakytiPanaikinti

Related Posts with Thumbnails