Pasiimu Angelo iš darželio ir keliaujam namo. Kelią trumpinam plepėdami. Jo klausiu, ar suvalgė visą sumuštinį ir mandariną. Angelino man skundžiasi, kad mandarinas nelabai skanus buvo. Aš ir patikiu. Juk ne kartą mums pasitaikė, kad iš kelių kilogramų mandarinų vienas kitas pagedęs buvo. Juk iš išorės ne visada pamatysi, koks gi tas mandarinas viduj bus.
Mes jau namie. Atidarau Angelo kuprinėlę, išimu dėžutę, į kurią kas rytą dedu užkandėlę. Pajuntu, kad ji ne tuščia. Atidarau. Matau dvi mandarino skilteles. Tokias sultingas, gražias. Paragauju. Skonis kuo puikiausias.
Atsisuku į Angelino. Nutaisau rimtą miną ir sakau jam, kad visai skanus tas mandarinas. Angelo tvirtina, kad nelabai. Tada jo klausiu, kokį skonį turėtų turėti mandarinas (jį provokuoju). Angelino, man atsako, kad jis turėtų būti pomidoro skonio (Angelo dievina pomidorus).
Čia pat mano vaikis prisimena, kad vieną kartą ir bananas pasitaikė neskanus ir jis tvirtai nusprendžia, kad ir bananas turėtų būti pomidoro skonio.
O tada gudruolis žaibiškai pakeičia temą (žiūri į mūsų katiną Zoro, kuris tupi ant kilimo su gepardu) ir man aiškina, kad tigrai negeri, nes jie urzgia ir ilgus nagus turi.
Vat taip :)
Pranešimai
Kaip man patinka vaikų mintys. Ir pas visus jos tokios skirtingos. Taip gera jas užrašinėti, o po kiek laiko paskaityt.
AtsakytiPanaikintiTaip, Egle, tikrai. Ir mūsų vaikams, kai bus jie jau nebe vaikai, bus smalsu ir įdomu skaityti :)
AtsakytiPanaikintiO viską aprašai tik bloge, ar saugai dar kur ir kitur? Aš Domo dienoraštuką kartu su nuotraukom dedu į foto knygas, tik bėda tam laiko vis mažiau ir mažiau skiriu, galvoju kaip dar be jų galima viską užsaugot, baltų prirašytų lapų krūva kažin ar bus įdomi po n metų.
AtsakytiPanaikintiŠiuo metu tik blog`e. Kai laukiausi ir iki kol Angelinui metukai suėjo rašiau ranka dienoraštį ir dariau nuotraukų albumą.
AtsakytiPanaikinti