Apie Angelo ir Zoro arba nenuobodi kasdienybė.

Mudu su Angelo pietaujam. Valgom salotas su pomidorais, tunu ir kukurūzais. Angelo, kaip visada, sukerta visus pomidorus, esančius jo lėkštėj, ir jų nori dar.
Aš jam sakau:
- Angelino, lasciamo i pomodori per domani. (Palikim pomidorus rytojui).
Angelo nenusileidžia:
- No, lasciamo l`insalata (quella senza pomodori) per domani. (Ne, palikim salotas (kurios jau be pomidorų) rytojui).


Skaitom knygą apie Buratiną. Aš sakau:
- E` il libro di Pinocchio. (Tai - Buratino knyga. Tiksliau, knyga apie Buratiną.)
Angelo prieštarauja:
- No, è il libro della biblioteca. (Tai - bibliotekos knyga.)

Mėgstamiausios Angelo frazės:
* Non mangiare da sola! (Nevalgyk pati viena.) Kai aš, gamindama valgį, ragauju ar druskos užtenka ir pan.
* Cosa mi dai? (Ką man duosi?) Kai jį pakviečiu prie stalo valgyt.
* Voglio qualcosa. / Voglio un`altra cosa. (Noriu kažko. / Noriu ko nors kito.)
* Non andare a casa da sola. (Neik namo viena.) Kai mes būnam svečiuose.

***

O mūsų katinas Zoro kiek visko prisigalvoja!
Jam labai patinka žaisti mūsų vonios minkštais kilimėliais, tai vis randam juos ne vietoje, ar apverstus, ar kur nustumtus.
Taip pat Zoro mielai slepiasi spintoje tarp rūbų, jei randa praviras duris, arba kai aš tuo metu dedu sulankstytus rūbus į spintą.

Keturi super kieti 3D animaciniai filmukai.

Aš dievinu 3D animaciją. Antrą ir trečią filmuką žiūrėjau kartu su Angelo. Pirmąjį - lietuviškai, kitus - itališkai. Visi keturi verti dėmesio - rekomenduoju ;)

Kruvinoji 1991-ųjų sausio 13-oji.

Nusilenkime JIEMS žemai! Kviečiu pažiūrėti šį video.

Ką aš pamenu iš tų siaubingų įvykių?
Mano tėtis (garsios naujienų agentūros fotokorespondentas) visą tai ( tiksliau, daug ką) pats matė gyvai ir dar nuotraukose įamžino.

Pamenu vos spėjo jis grįžti namo (čia kažkurią naktį per tuos kruvinus sausio įvykius), išgirdome, kaip tankai važiavo pro mūsų rajoną, vėliau ir namą. Tėtis nė akimirkos nedvejodamas tik šast į balkoną (neįstiklintas jis dar buvo) ir su blykste pleškina tuos baisūnus...

Aš šalia stovėjau (paprastai anuo laiku jau kokį trečią sapną sapnuodavau) ir mirtinai išsigandau, kad tie tankai tuoj į mūsų langus pradės šaudyt ir į mus... Siaubingai išsigandau...

Ką jūs pamenat?

Knygelės - nė dienos be jų.

Aną kartą iš bibliotekos mes parsinešėm namo daug nepaprastų ir be galo įdomių knygelių:

* Knygelę apie berniuką, kuris norėjo tapti karaliu, su CD, kuriame radome net tris skirtingas pasakojimo versijas (vieną - paprastą, kitą - eiliuotą, trečią- vaiko balseliu):



*



* Šią knygelę reikėjo iš visų pusių skaityti:







*



* O ši knygelė su batuku ir raištuku:



* Dvikalbis (vokiečių ir italų) paveikslėlių žodynas:



* Dar viena knygelė su CD:



* O ši - be galo, be krašto įdomi ir mums su Luciano. Kiekvienam knygos dvigubam puslapy reikia surasti 6 žmogeliukus ir jų asmeninius pamestus daiktus:









* Kinas knygoje:



* Dvi knygelės su gyvūnų ir paukščių skleidžiamais garsais:





Video.

Katino Zoro išmislai.

Mūsų katinėlis Zoro, jau visas katinas. Ir kiek šunybių (t.y. katybių) jis prikrečia! 

Kiek kartų Zoro išvertė gėles iš vazonų, jau nebesuskaičiuosiu ant dviejų rankų pirštų. Bandau rasti gėlėms tinkamą vietą, bet ji vis pasirodo netinkama. 

Štai kad ir vakar, vėl Zoro įsitaisė ant palangės, ir, rodos tyčia, nuvertė vazonėlį ant grindų, paberdamas žemes po visą kambarį. 

Aš, supykus ant jo, surikau: 

- Ir ko gi jis nematė, jei vis ant palangės lipa ?! 

Angelo neieškojo žodžių kišenėje: 

- Saulės, mama, saulės! :)

Dar vienas mūsų katino naujas įprotis - jei virtuvė atidaryta, tai jis tuoj ims ir įšoks į kriauklę! 

Jei mudu su Angelino geriam Kräutertee (žolelių arbata iš mėtų, ramunėlių, erškėtrožių, kmynų, melisos, liepžiedžių, ji mūsų pati mylimiausia geriamiausia), tai katinas Zoro tuoj prisistatys, užšoks ant stalo, ir bandys kišti snukutį į stiklinę...

Ir dar... jei aš ar mes esame virtuvėje ar vonioje, ir uždarome paskui save duris, tai kur buvęs, kur nebuvęs katinas Zoro taranuos duris šokinėdamas ir tokį bildesį sukeldamas, kad jūs turbūt net neįsivaizduojate... ;)

Graikų restoranas ir išvyka į Forellenhof sodybą.

Sekmadienį vakare mes trys  vakarieniavome graikų restorane, pas mūsų pažįstamus. Prisivalgėm daug mėsytės: souvlaki, gyros, bifteki su tzatziki padažėliu, ryžiais ir paprikomis, bei bulvytėmis. Aš ir Angelo įnikome ir į raugintus kopūstus, raudonų pupelių salotas ir tarkuotas morkas. Desertui norėjom užsisakyti ir pirmą kartą paragauti galaktoboureko, bet jo tą vakarą jau nebebuvo. 

Pirmadienį po pietų mūsų šeimynėlė (vėl gi mes visi trys) nuvažiavome į Forellenhof sodybą (pernai joje lankėmės be Luciano), pašerti žuvyčių (upėtakių) ir stirniukų. Ožkos šiemet nebuvo. 

Dienelė mums pasitaikė, kaip užsakyta: sniego nei kruopelės, skaisti saulutė ir jokio vėjelio - tikras pavasaris (hmm... juk dar sausis).

Kelios nuotraukos:

Mochimochi land arba megzti žaisliukai.

Aną dieną, gryno atsitiktinumo dėka, internete radau nerealiai daug mielų megztų žaisliukų iš Mochimochi land. Iš susižavėjimo ir nuostabos net išsižiojau :) Esu mačius nemažai megztų žaislų, bet tokių modernių ir unikalių dar man nebuvo tekę regėti.

Aš megzti tai moku, bet iki tokių grožybių man dar toli... ypač kai tos knygos su aprašymais, kaip megzti mochimochi neturiu... gal kas iš jūsų ją turi?

O kas, apskritai, mezga žaisliukus?

Na palauk (Nu pogodi).

Dar gruodžio mėnesį, mudu su Angelo peržiūrėjom visus "Na palauk" filmukus. Ir ką jūs manot - Angelino iš karto įsimylėjo tiek vilką, tiek zuikį! Ir man buvo nemažiau smagu, juk su šiuo filmuku prabėgo mano (kaip turbūt ir daugelio jūsų) vaikystė.
Kam įdomu, tai visus "Na palauk" filmukus galite rasti šioje svetainėje.

O štai čia - senasis gerasis a la elektroninis žaidimas su vilku, kuris gaudo kiaušinius :)

Darbelis: Gyvūnėliai pirštinėje.

Šį nuostabų darbelį pamačiau Austėjos blog`e (tarp Vaikystės sodo darbelių). Ten pat radau ir ukrainiečių liaudies pasaką "Pirštinė". Žūtbūt ir mes tos pirštinės su gyvūnėliais užsimanėme :)

Prisiminiau, kad turiu nemažai lipdukų su gyvūnais. Šerno tarp jų nebuvo, tai pasaką teko sutrumpinti. Vėliau man kilo mintis pasakaitę pakeisti ir kitus gyvūnus pirštinėj apgyvendinti.

Tik va, bėda, dar ne visiems sugalvojau tuos dvigubus vardus, kaip pelytė smailianosytė ar varlė kvaklė. Ar man padėsite?

Skaitymas prieš miegą.

Dabar mudu su Angelo prieš miegelį skaitinėjam A. Matučio "Dvylikos svečių lauktuves".
Šie du eilėraščiai ypač mums patinka:





Angelo mielai parodo, kaip laputė knygą skaito nosimi, bei žirklėmis karpo mano ir savo ausis, kojas, bei nosis :)