Nusilenkime JIEMS žemai! Kviečiu pažiūrėti šį video.
Ką aš pamenu iš tų siaubingų įvykių?
Mano tėtis (garsios naujienų agentūros fotokorespondentas) visą tai ( tiksliau, daug ką) pats matė gyvai ir dar nuotraukose įamžino.
Pamenu vos spėjo jis grįžti namo (čia kažkurią naktį per tuos kruvinus sausio įvykius), išgirdome, kaip tankai važiavo pro mūsų rajoną, vėliau ir namą. Tėtis nė akimirkos nedvejodamas tik šast į balkoną (neįstiklintas jis dar buvo) ir su blykste pleškina tuos baisūnus...
Aš šalia stovėjau (paprastai anuo laiku jau kokį trečią sapną sapnuodavau) ir mirtinai išsigandau, kad tie tankai tuoj į mūsų langus pradės šaudyt ir į mus... Siaubingai išsigandau...
Ką jūs pamenat?
Pranešimai
Aš pamenu, kad mes buvome kaime. Tėvai išvažiavo vidury nakties mums nieko nesakę, mus paliko. Prisimenu, kaip savaitę ėjau į mokyklą, kurioje dirbo močiutė, kaip per televizorių rodė žuvusiuosius karstuose, o aš dar ilgai vakarais įsivaizduodavau su baime, kad šalia mano lovos stovi toks karstas su Loreta. Paskui mus parsivežė. Mokykloje piešėme televizijos bokštą. Labai nustebau sužinojusi, kad vaikai tą savaitę ėjo į pamokas - juk tai pavojinga! Mūsų mokykla buvo šalia LRT. Ir gyvenome mes šalia LRT. Prisimenu, kaip naktimis tankų ar ko prožektoriai šviesdavo skradžiai langus. Tuos prožektorius dabar primena "Ozo" spindulys. Su Kalėdom, vadinasi... Gerai, kad mes gyvenome pora šimtų metrų arčiau centro, nes gretimi mano klasiokų namai - tiesiai priešais LRT. Iksais užklijuoti langai. Neįsivaizduoju, kaip reikėjo gyventi, kai tiesiai už lango - tankai... Nelinkiu mūsų vaikams to patirti.
AtsakytiPanaikintiDirbuMama, iš tiesų, giliai įsirėžė mums į atmintį tų metų sausio mėn. įvykiai, nesvarbu kiek metų dar praeis, mes to ką išgyvenome nepamiršime.
AtsakytiPanaikintip.s. ačiū už nuorodą į Tamstelės svetainę - apsilankiau ir man labai ten patiko ;)