Mudu abu su Luciano pamatėme ir didžiuojamės, kad mūsų dvimetis Angelo (na gerai, už pusantro mėnesio bus trimetis) restoranuose moka kultūringai ir visai ne pagal savo amžių elgtis. Mums trims taip smagu buvo tiek italų, tiek graikų restoranuose, kad vakar apsilankėme dar viename - portugalų restorane.
Mes restorano savininkus iš matymo seniai pažįstame, bet mūsų keliai niekada nesusikirsdavo. Aš turėjau unikalią progą pamiklinti liežuvį portugališkai :) Net Angelo (aš jį išmokiau) mandagiai kartojo "obrigado" t.y. ačiū ;)
Nors ir mažai pasireiškiau šia kalba, bet tikrai daugiau nei tikėjausi. O juk metų prabėgo daug - beveik 7, nuo tada, kai paskutinį kartą bendravau portugališkai (knygos nesiskaito).
O dabar prisiminimai: 2003-aisiais besiruošdama į Turiną (Torino, Italia) pagal Erasmus programą, visa širdimi troškau, išmokti ispanų ir portugalų kalbų. Bet viskas susiklostė dar geriau, nes iš 9 (!) studentų, su kuriais man teko gyventi vienam bute, 3 buvo iš Portugalijos, 2 (mergina ir vaikinas) iš Ispanijos (o kiti kalbėjo vokiškai, angliškai ir prancūziškai).
Griebiau jautį už ragų - universitete lankiau tiek ispanų, tiek portugalų kalbų kursus, o namuose turėjau tiek daug nuostabių mokytojų, kuriems dėkinga būsiu visą savo gyvenimą ir juos tik geru žodžiu miniu ir minėsiu. Vat taip :)
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą