Kalėdinių sausainių kepimo manija nesitraukia.

Aną vakarą mes visi trys, pasiraitoję rankoves, minkėme tešlą ir kepėme sausainius. Luciano dekoruoti sausainių nenorėjo, tai darė ir kepė pačius paprasčiausius.



Angelo pradžioj žaidė su tešla, bet paskui man padėjo Kalėdines figūrėles išspausti.



Mūsų Kalėdiniai sausainiai (prižadu, kad dar daug jų kepsiu, ir vis kitokių) gavosi štai tokie:

Angelo ir jo pirmoji lazanija (it.lasagna).

Tra ta ta ta ta... iškilmingai pristatau Angelino darytą lasagna.
Prisipažinsiu, kad jam sekėsi daug lengviau, nei aš galvojau (matyt turi daugiau itališko kraujo, nei lietuviško).
Angelo lengva ranka sluoksniavo lazanijos lakštus, dėjo kumpį ir sūrį (užtekdavo jam žodžiu pasakyti kaip ir ką daryti, net rodyt nereikėjo). Aš jam padėjau tuom, kad sluoksniais pyliau faršą ir pomidorų tyrę, bei pieno padažą bechamel (pačios darytą).
Luciano visą veiksmą fotografavo:























Jeigu kas kokių klausimukų turi dėl lazanijos, kreipkitės, papasakosiu išsamiau.

Toks tas mūsų Angelino.

Šį kartelį papasakosiu apie tai, kaip dažniausiai Angelino žaidžia.
Jis labai kruopščiai sodina žmogeliukus į traukinį, kurį kartais labai ilgą pastato. O vartelius, tai sudėlioja taip, kad tiek žmogeliukai, tiek gyvūnai, ar kitos mašinos negalėtų peržengti (ar pervažiuoti) geležinkelio bėgių, nes juk traukinys turi prieš tai pravažiuoti! :)





Porą kartų Angelo taip įsijautė žaisdamas, kad net vieną gėlę, augančią vazonėly, nuskriaudė, atimdamas iš jos žemių:



O dabar apie kitus dalykėlius, susijusius su mašinomis.
Kartą vakare Angelo, prieš eidamas miegoti, dar vonioje nusiavė tapkutes, ir jas dėdamas po suoliuku, sumurmėjo: "Metto in garage" (Dedu į garažą).



O čia, bevalgydamas jogurtėlį, sutepė seilinuką, tai apsidairęs, pakomentavo: "Ho sporcato la ruota della macchina" (Išpurvinau mašinos ratą").



Vakar vežiau Angelino vežimėliu į darželį. Pamiršom jo pirštines namie, o toks žvarbus rytas buvo! Tai aš Angelinui patariau laikyti rankutes striukės kišenėse. Jis man paprieštaravo, atsakydamas: "Non posso, sto guidando il volante" (Negaliu, nes aš vairuoju).

Kaip matot, nesvarbu ką Angelino bedarytų, viskas mažiau ar daugiau sisiję su mašinomis. Kartais net per daug...

Knygelės iš bibliotekos.

Kol aš prisiruošiau apie šias knygeles iš bibliotekos užsiminti, tai jos (pasisvečiavusios pas mus apie 3 savaites) vėl bibliotekoje, o gal jau pas kitus vaikučius atsidūrė:

Dar vienas žibintas.

Vakar mudu su Angelino sumeistravome dar vieną žibintą. Trumpai paaiškinsiu, kad viena miestelio vaistinė surengė žibintų konkursą, o mes nusprendėme jame sudalyvauti. Visą tai ko reikėjo žibintui gavome iš vaistinės. Neblogai, sakyčiau ;)



Angelo pats spalvino baltus permatomus lapelius (jie kaip sviestinis popierius). Aš kreidelių net neliečiau.



Štai:



Užklijavom žvaigždeles ir mėnulį, bei juos patepėm blizgančiais klijais:



Štai ir rezultatas:

Popietė su knyga.

Šeštadienį po pietų skubėjome į Angelino darželį. Taip, taip, jūs gerai perskaitėte, šeštadienį! Labai norėjome sudalyvauti renginyje "Popietė su knyga".
Angelino pats apsiavė batukus (vieną iš jų kreivai šleivai):



Į darželio renginį atėjome vieni pirmųjų. Iš karto patekome į skaityklą. Ant tokių sofkučių įsitaisėm:



Vartėm knygeles. Aš ypač susidomėjau žuvelėmis iš medžio lapų:





Suspėjau akį užmesti ir į ant langų kabančius žibintus (juos darželinukai gamino Šv. Martyno šventei):





Netrukus mes, kaip ir kiti svečiai, buvome pakviesti į "Paveikslėlių kiną". Viena darželio auklėtojų, užtemdžiusi patalpą, mums rodė  skaidres su  paveikslėliais iš knygelės  apie ežiuką su raudona kepure, tuo pačiu sekdama šią pasaką.

Po "Paveikslėlių kino" ėjome darytis knygos žymeklio. Angelino panoro žymeklio su kirmėliuku. Patikslinsiu, kad vokiškai apie žmogų, kuris daug knygų "griaužia" sakoma ne knygų žiurkė, bet knygų kirmelė. Todėl ir žymeklis su kirmėliuku, o ne su žiurkiuku :)

Čia jau namie fotografavau. Tvirtas tas žymeklis. Dar darželyje jį mums auklėtoja įlaminavo, tai ilgai tarnaus :)

O popietės kulminacija - mažame kambarėly prie židinio sėdinti pasakų sekėja, maloniai kviečianti užeiti ir pasiklausyti pasakų (galima pačiam išsirinkti kokios pasakos norėtum).

Po pasakos, virtuvėlėje vaišinomės karštais širdeliniais vafliais ir kas obuolių sultimis, kas kava. Ant staltiesės pamačiau pabertų popierinių raidelių. Kai kurie vyresnieji vaikai demonstravo, kaip jie savo vardus rašyti moka (dėliodami raideles).