Apie artėjančias Velykas ir dar kai ką.

Mes vis dar sergam Velykinių darbelių manija. Austėja ir Renata darbelių skyrelyje patalpino mūsų zuikučių ausis, morkas, bei avytes.

Mums jau paštininkas atnešė Velykų zuikio atsakymą. Kaip miela! Angelino dantimis patikrino, ar tikras laiškas.

t.y. gavome laišką ir tris atvirutes, kurias galime išsiųsti kitiems ir pasveikinti su Šv. Velykomis.

Penktadienį buvome su Angelino pasivaikščioti prie mūsų miestelio pilies. Angelino mielai nusifotografavo su akmeniniais liūtais sargybiniais, paskui įkišęs ranką į vieno nasrus vaidino, kad ją liūtas valgo.

Šeštadienį rašiau ir aš nacionalinį diktantą. Ryšys per internetą trūkinėjo, tai ne viską parašiau. Nesvarbu, pakiliai jaučiuosi, vien dėl to, kad dalyvavau. Balandžio 1 d. reikės pasitikrinti, kaip parašiau tiek, kiek parašiau.

Vakar nusivedžiau Angelino į spektaklį "Romeo ir Džiuljeta", kuriame vaidino mokiniai. Spektaklio kūrėjai kiekvieną žiūrovą maloniai palabino prie įėjimo į salę. Paskui ant scenos buvo pristatyti visi vaidinantys mokiniai. Tada ir prasidėjo veiksmas.

Angelo pagal savo amžių labai kantrus buvo. Ne visą laiką išsėdėjo ant kedės, žaidė su vežimėlio ratais. Vieną kartą taikėsi ant scenos užlipti, ant žemės kažkiek pasivoliojo, gal penkis kartus garsiai (bet nerėkdamas) pasakė "mama". Ėjo prie lango stiklo, pro jį pamatęs savo darželį, spindėjo iš laimės. Gerai, kad ir fotoaparatą turėjau su savimi su pilna nuotraukų kortele, tai tas paskutines dešimt spektaklio minučių rodžiau Angelinui foto. Kai muzika skambėjo, tai Angelo labai mielai jos klausėsi suakmenėjęs. Išvada, į koncertus tai tikrai galiu jį vestis užsimerkus.

Dar keli Velykiniai darbeliai, iš vieno vaikiško žurnaliuko. Nieko piešti nereikėjo, tik sudėlioti ir kai kur suklijuoti.

Vištelė ir po jos sparnais tupintys viščiukai ir gulintys kiaušiniai:

Zuikis su rūbeliais ir batukais: