Vakar mūsų miestely galima buvo apsilankyti Velykų mugėje. Kiek grožybių ten matėme, buvo kur akis paganyti. Velykinės dekoracijos, papuošimai sodui, darželiams, gėlės... Buvo ir kalvis, kuris prie žiūrovų akių kalė pasagėles.

Ir parduotuvių centras mus sutiko velykiškai papuoštas. Gaila, kad šiemet nebuvo triušiukų aptvertų, kaip pernai. Angelinui būtų tikrai patikę juos stebėti.

Vakare Angelino ir aš dar išėjome trumpam pasivaikščioti pėsčiomis. Visai netoli namų. Matėm žmones besitvarkančius soduose, kiti tvarkė garažus ir pan.
Vienas vyras mus užkalbino, tiksliau pašaukė. Aš apsisukau, ir pradžioje man pasirodė, kad jis kažką rankose laikė raudono, striukę gal ar maišelį. Jau norėjau jam atsakyt, kad aš nieko panašaus nepamečiau, jei jis galvojo, kad tai man priklauso. Paskui įsižiūrėjusi (mes su Angelino buvome gal jau už šimto metrų), pamačiau, kad tas žmogus laiko rankose vaikišką mašiną Bobby Car. Jis paklausė, ar mano sūnus nenorėtų šios mašinėlės, jis ją dovanotų, nes jo vaikai nežaidžia su ja, jau per dideli. Aš kokius tris kartus pasitikslinau, ar tikrai jam jos nereikia ir pan. Nereikia, nebereikia, dovanoja!
Nuoširdžiai apsidžiaugėm, tiek aš, tiek Angelino. Nieko sau! Ką reiškia tinkamu laiku tinkamoj vietoj atsidurti :)

Štai kokį desertą šiandien valgėm - pudingą su kiškio ausytėmis. Daug "šaukštelių" reikėjo, bet neteko nei vieno plauti :)