Gėlytė man

Ačiū, Tau, Angelo už gėlytę, kurią man parvežei grįždamas dviračiu iš mokyklos :*

Dosnusis Nikolaus.

Šiemet Nikolaus mums kaip niekad buvo dosnus.

Gruodžio 6-osios rytą Angelo rado šokoladinį ir riešutininį siurprizus savo žieminiame bate, kurį iš vakaro buvo palikęs prie savo kambario durų.

Tą patį rytą, kai atidarėme buto duris, pamatėme ant rankenos dar vieną dovanėlę (ačiū mūsų kaimynei).

Čia dar ne viskas! Darželyje Angelo savo dešinėje tapkutėje rado mini šokoladinį Nikolaus.

O tą patį antradienį, tik vakare, iš parduotuvės "dm" parsinešėme Nikolaus dovanėles, kurias matote nuotraukoje.

Ačiū iš širdies!

Apie tai, kaip mes praleidom Šv. Kūčių vakarą ir sutikom Šv. Kalėdas.

Šiemet per Kalėdas turėjom neregėtai nematytai daug sniego:



Po sniegu "dingo" viskas, kas buvo mūsų balkone:





Štai mūsų kuklus šventinis stalas (visai nelietuviškas), nes Luciano jį ruošė (su Angelo), o aš tuo metu tvarkiau namus.



Tiesa, šiuos sausainius iš "3 in 1" tešlos aš kepiau dar prieš Kalėdas, ir pakavojau, kad jie "nedingtų" ir švenčių sulauktų.



Beje, ir meduolinį namelį mes taupėm (tiksliau, aš taupiau) Kalėdoms. Kaip sužibo Angelino akys, kai jis išgirdo, kad jau mes tą raganos namelį valgysim :)

Pagaliau sužinojom, kokią dovanėlę mums daržely padarė Angelo (kalbu apie popierinį žibintą):



Luciano norėjo Angelui pagal itališką tradiciją mūsų dovanėlę įteikti vidurnaktį. Aš jį perkalbėjau, sakydama, kad lai Angelino vis dar tiki Kalėdų Seneliu, kuris palieka dovanas po eglute (pernai ir užpernai taip darėm).
Ir žinot, kas juokingiausia? Kad net mes patys nesulaukėm vidurnakčio! Vat tai tau :)

O Angelino toks laimingas buvo ryte, kai rado dovanėlę po eglute.
Viena iš dovanėlės sudėtinių dalių buvo šiltos kojinės su elniukais. Angelo jas kaip čiupo, ir iš karto jų viduj kažko ieškojo (buvo pratęs Adventinio kalendoriaus kojinaitėse ieškoti siurprizų) :D


O dabar apie šventines (ir ne visai) mūsų katinėlio Zoro išdaigas:

Nepatikėsit, bet mūsų kačiukas prieš kelias dienas užšoko ant Kalėdų eglutės, stovinčios mūsų svetainėje ir... ją nuvertė ant žemės. Gerai, kad nei vienas bumbuliukas nesudužo!

Jau net nekalbu apie girliandą, kurią jis kokius 5 kartus per dieną nutraukia nuo eglutės... Kartais ir kokį bumbuliuką atkabina, ir jį ridinėja po svetainę... :D

Tualete, Zoro mielai tupi ant palangės, o prieš užšokdamas ant jos, net nežinau, tyčia ar netyčia, nuleidžia vandenį!!!

Zoro vakar mane iki ašarų prajuokino: svetainėje palindo po sofa, ir atsispirdamas letenėlėmis į sofos dugną, ant nugaros čiužinėjo grindimis... kaip koks šikšnosparnis, tabaluojančiomis ausimis :D


Vakar mudu su Angelino norėjome nulipdyti sniego senį, bet sniegas nelipo... Štai šiandien sniegas truputuką patižo, o mums kiek laimės!
Štai kokį sniego senį ir sniego katiną mes nulipdėm:

Paskutinė diena daržely prieš atostogas.

Nuo rytojaus Angelo daržely - žiemos atostogos. Tikiuosi, kad mes per ateinančias dvi savaites daug ką įdomaus nuveiksime ir nenuobodžiausime.

Kol nepamiršau - atėjau šiandien į darželį pasiimti Angelo, o manęs laukė siurprizas. Pasirodo, mūsų vaikas (su auklėtojos pagalba) mums (man ir Lucianui) paruošė Kalėdinę dovanėlę, kurią mes galime atidaryti tik per Kalėdas! 

Ot slapukas, nė žodeliu mums neprasitarė apie šį siurprizą, o jį ruošė (spėju, kad piešė, karpė, klijavo, o gal klystu) kelias savaites.

Pats Angelino irgi gavo dovanų nuo auklėtojos - nuotraukų albumą ir nuotraukėlę su Nikolaus (kai jis lankėsi daržely) ir jo grupės draugais.

Apie darželio reikalus ir Šv. Mikalojaus (Nikolaus) dieną.

Dar praėjusią savaitę Angelino man didžiuodamasis parodė ant jo grupės durų kabančias nuotraukas, kaip jis ir kiti vaikiukai su kepėjo kepurėmis ant galvų, kočioja tešlą ir spaudžia sausainiukus Kalėdinėmis formelėmis.


Šį rytą pastebėjau dar kelias naujas nuotraukas, kaip Angelo ir kiti vaikučiai pozuoja prie stalo su didžiuliu (gal vieno metro ilgio) Stutenkerl (žmogeliuku su pypke iš mielinės tešlos). Gardu buvo visiems!

O dabar truputėlis apie šv. Mikalojaus (Nikolaus) dieną (kalbu apie gruodžio 6 dieną). Geriems vaikams Nikolaus pripildo kojinę ar batą saldumynais, mandarinais, obuoliais ar šiaip kokiais mielais dalykėliais. Jeigu jums įdomu, tai galite pasiskaityti išsamiau apie šv. Mikalojų lietuviškai arba angliškai.



Šv. Mikalojaus diena buvo pilna siurprizų. Mudu su Angelo, skubėdami į darželį, ant buto durų rankenos iš lauko pusės pastebėjom kabančią kojinę su siurprizu nuo Nikolaus. Iš tikrųjų tai mūsų kaimynės, Max močiutės, darbas :) Bet ji net man nieko iš anksto nepasakojo ir mane pačią nustebino. Šaunuolė kokia! Ją paskui pavaišinau Kalėdiniais sausainiais.

Daržely Angelino laukė dar viena staigmena. Jo šlepetėje radom šokoladinį Nikolaus. Angelo sumislijo patikrinti kitų (dar neatėjusių į darželį vaikučių) šlepetes, ir gudruolis rado dar vieną šokoladuką, visai jam nepriklausantį. Gerai, kad man pavyko įtikinti Angelo padėti radybas į vietą, ir į jas nepretenduoti.

Vakare ėjom į miesto aikštę pas Nikolaus. Pridedu kelias nuotraukas ir video iš šventės:

* Mažieji muzikantai - video (1).



* Eisena su žibintais - video (2).

* Nikolaus ant žirgo - video (3).



Angelo iš darželio parsinešė kuponą vienam Stutenkerl gauti, tai paskui po šventės ėjome jo atsiimti.

Vakar mūsų miestely galima buvo apsilankyti Velykų mugėje. Kiek grožybių ten matėme, buvo kur akis paganyti. Velykinės dekoracijos, papuošimai sodui, darželiams, gėlės... Buvo ir kalvis, kuris prie žiūrovų akių kalė pasagėles.

Ir parduotuvių centras mus sutiko velykiškai papuoštas. Gaila, kad šiemet nebuvo triušiukų aptvertų, kaip pernai. Angelinui būtų tikrai patikę juos stebėti.

Vakare Angelino ir aš dar išėjome trumpam pasivaikščioti pėsčiomis. Visai netoli namų. Matėm žmones besitvarkančius soduose, kiti tvarkė garažus ir pan.
Vienas vyras mus užkalbino, tiksliau pašaukė. Aš apsisukau, ir pradžioje man pasirodė, kad jis kažką rankose laikė raudono, striukę gal ar maišelį. Jau norėjau jam atsakyt, kad aš nieko panašaus nepamečiau, jei jis galvojo, kad tai man priklauso. Paskui įsižiūrėjusi (mes su Angelino buvome gal jau už šimto metrų), pamačiau, kad tas žmogus laiko rankose vaikišką mašiną Bobby Car. Jis paklausė, ar mano sūnus nenorėtų šios mašinėlės, jis ją dovanotų, nes jo vaikai nežaidžia su ja, jau per dideli. Aš kokius tris kartus pasitikslinau, ar tikrai jam jos nereikia ir pan. Nereikia, nebereikia, dovanoja!
Nuoširdžiai apsidžiaugėm, tiek aš, tiek Angelino. Nieko sau! Ką reiškia tinkamu laiku tinkamoj vietoj atsidurti :)

Štai kokį desertą šiandien valgėm - pudingą su kiškio ausytėmis. Daug "šaukštelių" reikėjo, bet neteko nei vieno plauti :)