Va va, reikėjo man būti atsargiai, ir žiūrėti, ką šneku prie Angelino... :) Jis kopijuoja mane: karts nuo karto iš jo lūpų pasigirsta... hmm... "O Madonna Santa" :) Mano mėgstamiausias priežodis, kurį kartoju visada :D

Ką čia dar papasakojus? Angelo gerai supranta, kad mamytės pykdyti nereikia, tačiau jei kada vis tiek taip nutinka, kad aš dėl kažko ant jo "supykstu", tai jis tuoj manęs atsiprašo ir duoda man bučkį, sakydamas: "Mammima (mammina) scusa, un bacino." (Mamyte, atleisk, bučkis.) Iš karto šypsena pražysta mano veide.

Kas dar? Kažkaip Angelino įsigudrino tėtį šaukti vardu: "Luciano... Luciano...". Vėl bus nusiklausęs, kaip aš jį šaukiu.

Ir dar... renkam mes magnetukus su artėjančio pasaulio futbolo čempionato simbolika (pirkdami Danone jogurtėlius, juos gaunam kaip priedą).