2010 m. birželio 2 d., trečiadienis

Vakar vakare, grįžusi iš darbo, pašto dėžutėj radau laišką siurprizą nuo brangios draugės iš Florencijos. Pažiūrėkit, koks jos kruopštumas ir išradingumas:


Didžiuliame voke, be laiško buvo ir knygelė Angelinui.




O ką apie šiandien dieną papasakoti? Nedirbau aš šiandien, tai mudu abudu su Angelino atsigriebėm už visą savaitę, kiek prisivaikštinėjom, kiek visko pamatėm.

Pastebėjom, kad mūsų miestelio prekybos centro grindys štai taip išpuoštos:


Angelino smalsiai apžiūrinėjo pėdsakus, kartu išsiaiškinom kuris kokiam gyvūnui (vienas iš jų - žmogui) priklauso.


Atsakėm į viktorinos klausimus, visai neblogai būtų laimėti vieną iš trijų čekių iš žaislų parduotuvės... :D


Užsukom ir į parką. Pamaitinom antytes. Angelo seniai jau viską mintinai žino, kas kur yra, tai jis buvo šiandien mano gidas. Parodė man laukinių bičių namelį:


... skruzdėlę mamą, kuri, pasak jo, skubėjo namo pas vaikelius savo...


... skruzdėlyną...


... gulbę...


...antis...


... mielus paukštelius (kas jie per tokie, gal kas žino?)


Grįždami namo, sustojome pasigrožėti malūnu ir...


... ir pamojuoti šiam ponuliui.


Po pietų miegelio vedžiau Angelino į darželį. Auklėtoja su vaikučiais visas dvi valandas prabuvo lauke. Jie net pikniką pasidarė pavėsinėj! Vėliau aš klausiau Angelino, ką jis valgė daržely, tai jis man atsakė: "piknik" oi juokiausi :D

Ryt į darbelį... o taip!
Aš dirbu vienoj mažulytėj ledainėj. Tomis valandomis, kai aš ten būnu, darbo tikrai nedaug. Šeimininkui svarbu, kad kažkas būtų salėje, jei ateitų vienas ar kitas klientas. Mat jis pats tuo metu laboratorijoj gamina ledus. Aš per savo darbo laiką padarau vieną kitą espresso ar cappuccino, parduodu vienokio ar kitokio skonio ledus, suspėju ir viena akimi paganyti Angelino ir pažaisti su juo.
Taip, o taip, gerai perskaitėte! Aš dirbu, bet Angelo su manimi tuo laiku būna :) Jis tikras šaunuolis, ramiai sau knygeles pavarto, ar paburzgia su mašinėlėmis, ar pro langą stebi kitoje gatvės pusėje vykstančias statybas, ar gatve važiuojančias pačias įvairiausias mašinas. Suvalgo vieną ar kitą ledų porciją (čia reikėtų paminėti, kad aš taip pat nuo jo neatsilieku, net pralenkiu, nes aš ir vienu ar kitu cappuccino pasimėgauju) :D Jam skaniausi bananiniai ledai, o man - sviestinių sausainių skonio.
Kai mes išeinam namo, kažkur apie penktą vakaro, prasideda tikras darbas ledainėj. Bet tada jau pats vienas šeimininkas susidoroja su situacija. Iki pat dešimtos vakaro ateina žmonės ir nori išsinešimui namo po kelias porcijas "Spaghetti Eis"...


ar "Amarena-Becher"


 ar "Erdbeer-Becher" ir pan.




2 komentarai:

  1. ten ne laiškas, o tikras grožis :) beje, man atrodo, kad kiekvieno vaiko svajonių darbe Egle dirbi :D

    AtsakytiPanaikinti
  2. Nepatikėsi, bet aš maža būdama svajojau ledus pardavinėt (na aš tada apie tuos ant pagaliuko su sokoladiniu glaistu galvojau) hmmm... svajonės pildosi :D

    AtsakytiPanaikinti

Related Posts with Thumbnails