Apie sekmadieninę išvyką (dviračiais) prie ežero.

Sekmadienis mūsų mažojo vyro gyvenime buvo tokia diena, kurios mes niekada nepamiršime. Gerąja prasme. Tuoj paaiškinsiu, kodėl.

O gi aš ir Angelo, (Luciano dirbo nuo ankstaus ryto) kiekvienas savo dviračiu (t.y. Angelo su dviratuku be pedalu - Laufrad) susiruošėme prie ežero. Į pirmąją tokią ilgą kelionę, viso bus geri 6 km.

Mūsų tikslas buvo kiniečių pavėsinė. Tik privažiavę ežerą, stabtelėjome pasigrožėti žąsimis.





Dviračius palikome atokiau, dėl kurių Angelo pergyveno, klausdamas manęs, ar jų niekas mums nenušvilps. Nors mes gyvename ramiame Vokietijos kampely, bet aš Angelo mokau saugumo ir atsargumo, lyg mes būtume kokiame Milane. Nepakenks ;)

Vos tik spėjome pasiekti kiniečių pavėsinę, Angelo tuoj bėgo apkabinti drakonų, tiksliau kolonų su drakonais, šnabždėdamas "myliu... myliu"... :)

O čia - istorinė akimirka - Angelo pirmoji fotografija (aš jam padaviau į rankas horizontaliai fotoaparatą, o jis, man ant laiptelio prisėdus, jį persuko vertikaliai). Kaip pirmas blynas, tai visai neblogas, juk ir aš matausi, ir kinietiška pavėsinė.

O čia aš įamžinau mūsų belaukiančius dviračius (mes tuo metu ant suoliuko stiprinomės obuoliais).

Atgal važiavome šiek tiek lėčiau, bet irgi be jokių griuvimų ar susidūrimų. Kiek iš viso gatvių ir gatvelių kirtom, pamečiau skaičių. Kelias dešimtis, tai tikrai. Ir keturias labai rimtas sąnkryžas su šviesaforais.

Mudu su Angelo važiavome, kaip du draugeliai, vienas šalia kito. Šnekėjomės itališkai, karts nuo karto padeklamuodavom kokį lietuvišką eilėraštuką vienas kitam (apie gandrą, apie žvirblį, apie pasakų namelį, apie boružėlę, ištraukas iš K.Kubilinsko "Bebenčiuko").

Jaučiau kaifą. Rodės, kad sapnuoju ir tuoj imsiu ir pabusiu. Norėjau iš laimės rėkti ir stipriai glėby suspausti Angelo.

p.s. nepergyvenkite, pas mus dviračių takai platūs ir saugūs, o vaikai iki 12 metų važiuoja dalimi, kur pėstieji vaikšto.

Štai įkeliu nuotrauką iš pirmadieninio 20 minučių pasivažinėjimo po miestelį, jo irgi nepamiršime, nes pirmą kartą buvome visi trys ratuoti.