Kokia smagi savaitė! Atradome net dvi dar mūsų anksčiau neišbandytas žaidimų aikšteles. Viena - 9 min. kelio pėsčiomis nuo namų, kita apie 15 min. Jose laipiojimo, karstymosi ir čiuožimo konstrukcijos tokios aukštos, kad man iš karto kažkuo priminė Ketteler Hof, kur mes buvome pernai pavasarį. Žodžiu, tiek Max, tiek Angelo -tikri beždžioniukai. Mes paskui juos kopėm į tas aukštybes, o paskui visi spygaudami čiuožėm žemyn.
Štai nuotraukos tos tolimesnės žaidimų aikštelės. O kitos dar nesuspėjau nufotografuoti, kantrybės.

Po ilgų atostogų, vėl susimatėme su kitomis mamytėmis ir vaikučiais žaidimų grupėje. Angelo iš arčiau apžiūrėjo vos kelių savaičių Amy broliuką Sam. Man buvo puiki proga paaiškinti Angelinui, ką šis mažylis moka, tiksliau, kiek jam dar daug visko reikės išmokti.

O trečiadienį darželio grupės auklėtoja man pagyrė Angelo sakydama, kad jis jau pradeda šnekėti vokiškai, ir kad viską jau supranta, kas jam sakoma. Ooo geras!


Jau n-tąjį kartą mudu su Angelino kepėme varškės bandeles. Tos trys mažutės - Angelo darbas.

O štai ketvirtadienį mes (Max ir jo mama, Angelo ir aš) pasidarėm miestelio parke pikniką. Aš iškepiau devynias galybes Toast Hawaii.

Prieš tai nepamiršom balta duonele pamaitinti antyčių. Pasigrožėjom ir kitais parko paukščiais.

Angelo vakarais prieš užmigdamas garsiai lovoje pats su savimi aptaria dienos įvykius. Tik ir girdisi pro uždarytas duris, tai Max... tai paperelle (antytės), tai Spielplatz (žaidimų aikštelė) ir pan.

Dažnai pasidarome pomidorų, agurkų salotas su svogūnų laiškais iš mūsų balkono. Gėris!

Štai kokį koncertą pas mus galima išgirsti pavakariais pro atidarytą virtuvės langą (jei jis uždarytas, absoliučiai nieko nesigirdi).

Vos nepamiršau, dalyvaujame Ernsting`s Family piešinių ir fotografijų konkurse. Taip norėtume patekti į kalendorių :)