Vėl prisikaupė naujienėlių.

Antradieninėje žaidimų grupėje mokėmės naujų žaidimų ir dainelių. Vaikučiai buvo labai triukšmingi. Turbūt todėl, kad su mumis buvo du maži lėliukai (Amy broliukas ir Leonie sesutė) + Amy vyresnysis brolis.

Trečiadienį darželyje auklėtoja su vaikiukais kepė labai skanius vaflius iš vollkorn (kaip išversti?!) miltų ir migdolų drožlių (galima ir lazdyno riešutų). Davė ir mums, mamytėms (buvo ir pora tėvelių) paragauti. O jau skanumas! Jau kitą dieną kepiau ir aš juos namie. Dingo akimirksniu. Mudu abudu su Angelino pasidarbavom :)

Ketvirtadienio pavakarę užsukome į gyvūnėlių parduotuvę. Tiksliau, mus nusivedė Max su savo mama. Kaip Angelinui ten patiko! Triušiukais ir žiurkėnais nelabai susidomėjo. Jį labiau traukė įvairiausi paukšteliukai, pelytės, bei žuvytės. O kaip su pastarosiomis Angelo "žaidė": pridėdavo rankutę prie akvariumo stiklo (žuvytės aplipdavo jo ranką), paskui staigiai sujudindavo rankutę, tai visos baikštuolės išsilankstydavo kuri kur. O didžiausią įspūdį Angelui paliko vėžlys, kurį aptiko viename akvariume. Jau tiek juo grožėjosi, kad vos ne vos pavyko mums Angelino įkalbinti išeiti iš parduotuvės.

Paskui mes visi ėjome valgyti ledų.

O po to, aplankėme Max močiutę (jo mamytės mamą). Ech... o Angelino močiutės taip toli gyvena, užsimanęs taip staigiai neaplankysi.

Penktadienį kepiau obuolių pyragą pagal Sonatiną. Tik jau kelintą kartą iš eilės, vis pamirštu pasirūpinti migdolų plokštelėmis, bet vis tiek pasakiškas gaunasi tas pyragas!

Taip pat tą pačią dieną kepiau "Quiche Lorraine" . Kam smalsu, reikėjo svogūnų, dešros, kiaušinių ir iš sviestinės tešlos pasidaryti pagrindą. Irgi labai skanus dalykėlis gavosi. Jau nebe pirmą kartą jį kepu.

Po pietų važiavome į gamtą, prie ežero. Vėl gi mudu abudu su Angelino, bei Max, jo mama ir jo močiutė. Pasidarėme šaunų pikniką. O jau tiek prisivalgėme, kad paskui labai sunku buvo bėgioti paskui vaikučius, dūkstančius žaidimų aikštelėje. :)
Angelinui labai patiko milžiniškas tramplinas ir beždžionių tiltas (tas kuris juda į kairę ir į dešinę, kai juo eini).

Pasitaikė mums pamatyti ir vieną oro balioną, skrendantį labai žemai. Angelino taip jo norėjo, vis "bitteschön" sakė, norėjo, kad mes jam jį iš padangės nukeltume. :)

Susidomėjome ir "Planetų keliu". Tai toks projektas, vaizduojantis Saulės sistemos planetas, kurios daugybę kartų yra sumažintos ir išdėliotos tiksliu atstumu viena nuo kitos ( 1 metras atitinka vieną milijoną kilometrų). Mes apžiūrėjome tik Marsą. (Ar pastebėjote tą mažutį rutuliuką? Aš, tiesą sakant, kokias penkias sekundes nesupratau, kur man to Marso ieškoti. :)) Vaikiukai buvo labai nusikalę ir atsisakė toliau eiti, o juos nešti ant kupros porą kilometrų mums nelabai norėjosi. Tai vos ne vos nusigavome iki mašinos, ir nusprendėme kitą kartą grįžti vien dėl tų planetų. Tai va. :)