2010 m. balandžio 10 d., šeštadienis

Leidžiam dienas žaidimų aikštelėje. Prie mūsų keturių (mes abu, Max ir jo mama) prisijungia ir kitos mamytės su vaikiukais. Vaikams smagu kartu pašėlti, o mes juos stebime su šypsenomis ir šnekame apie virimą, kepimą, namų tvarkymą ir t.t.

Dažnai ir svetimi vaikai žaidžia su mūsų vaikučiais. Tuos svetimus galėčiau suskirstyti į dvi grupes.
Tie pirmieji - tikri šaunuoliai. Kai kurie jau bus pradinių klasių mokiniai. Visų pirma paklausia mūsų, suaugusiųjų, ar jie galėtų kartu žaisti. Ir gavę teigiamą atsakymą, jie su mūsų vaikais žaidžia formelėmis, stato pilis ar kepa pyragus.

Tie antrieji - tikri padaužos, mėto smėlį ant mažylių, ypač į veidą. Tik ir taikosi atimti kokį žaislą, o paskui skuodžia tolyn.
Kas keisčiausia ir blogiausia, kad visų jų tėvai ar mamos irgi tame pačiame kieme sėdi, pliurpia, ir jiems nė motais, ką jų bėgėdžiai išdarinėja.
Vienas neklaužada nusitaikė į Max triratuką. Jau sėdosi ant jo niekam nieko nesakęs. Kur buvęs, kur nebuvęs prisistatė Angelo. Įsikibęs į vairą vis traukė savo pusėn. Tarsi tai būtų jo triratukas.
Žinokit, Angelino labai Max myli ir gina, kaip tikrą savo broliuką. Jei kuris nors vaikas per arti prisiartina prie Max, ar už jo kapišono traukia, ar jo kepurę liečia, tuoj Angelo atbėga, ir apkabina Max ir niekam jo "nebeduoda" :)

Aną dieną pro žaidimų aikštelę ėjo labai dailus mažytis šuniukas su savo šeiminke. Tai mūsiškiai vaikai tuoj prie jo pribėgo ir jo paleisti nenorėjo.



Šį vakarą Angelino dažė neišlukštentas moliūgų sėklas. Pradžioj flomasteriais, bet nelabai kaip sekėsi, tai po to guašu. O aš suvėriau tas sėklas ant siūlo, ir gavosi apyrankė.


Kas dar? Nusižiūrėjusi nuo Renatos, kepiau žirafas iš riestainių tešlos. O jau jų skanumas, tiesiog tirpsta burnoje! Ir kartu, vėl dalyvauju akcijoj "Milijonas žirafų".








5 komentarai:

  1. Tai gal Angelino broliuko arba sesutės reikia, kad turėtų kuo rūpintis? :P

    AtsakytiPanaikinti
  2. Kaip smagu, kad turit žaidimų aikštelę šalia namų, pas mus nieko nėra. Parkas šalia, bet jame mažiems vaikams nieko nėra, tad norint kur pažaisti tenka važiuoti.
    O kad vaikai ima kitų žaislus, tai bent aš susidaraiua vaizdą, kad taip normalu. Visų žaislai būna su užrašytais vardais, tai kai nusprendi namo eiti tenka po visą žaidimų aikštelę vaikštinėti ir rinktis savus žaislus.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Simona, žiūrėsim kaip čia bus ateity :D O jums tai pasisekė, tuo pačiu metu ir sesutė broliukui, ir broliukas sesutei! :)

    Egle, gaila, kad taip liūdna pas jus su žaidimų aikštelėmis. Mes tai į skirtingas einam, šalia mūsų yra vos už 2 min kelio, šalia Max namų, tai čia 7 min kelio, ir į parką - 12 min. Dar žinom porą šalia, bet retai ten einam.

    O kad vaikai ima žaislus, tai žinai kame kampas, daug formelių tiesiog pradingsta smėly, po to neaišku kur kapstyti, kad surastum. Man geriau, kai visi vaikai žaidžia daugmaž vienam plote. Anksčiau apie 15 daiktų atsinešdavom, dabar kokius 5. Lengviau ganyti.

    Pirmą kartą girdžiu, kad užrašomi vardai ant žaislų, žinai, nebloga mintis manau :)

    AtsakytiPanaikinti
  4. Pas mus tai niekas neklausia, ar galima žaisti: ateini ir žaidi :). O dėl žaislų sužymėjimo, tai aš irgi jau pasimokiau: kadangi visi žaislus perkam vos ne iš tų pačių prekybos centrų, tai jeigu jie būna nesužymėti, tikrai labai sunku būna juos atsirinkti einant namo. Tai aš tai inicialais esu susirašius :)

    AtsakytiPanaikinti
  5. Pas mus tai sakyčiau, formelių, kastuvėlių, kibirėlių ir pan. vienodų nepasitaiko. Gal didesnis pasirinkimas čia. Be to, nors ir tas pats žaislas ar rinkinukas, didelė spalvų įvairovė, ar net viduje esančios detalės skiriasi. Žodžiu, reikia tik turėti gerą atmintį, kokie kieno žaislai :)

    AtsakytiPanaikinti

Related Posts with Thumbnails