Ačiū Daliai, kuri mus jau antrą kartą šiais metais nusivedė į Wildpark Frankenhof. Ten tikras rojus vaikams ir atgaiva širdžiai suaugusiems.
Užmeskite akį, ką mes jame veikėme žiemą.
Šį kartelį, nors šiame parke apsilankėme rudenį, mes džiaugėmės vasarišku oru.
Strimgalviais aplankėme mūsų dievinamus stirniukus ir juos pašėrėme.
Kiaunės neišdrįsome paliesti:
Užsukome ir pas jūrų kiaulytes:
Aplankėme ožį, ožkas ir ožiukus:
Apsilankėme ir pas visokio plauko kiaules:
Ir, žinoma, pas zuikius puikius ilgaausius:
Mus domino ne tik gyvūnai, bet ir milžiniškas tramplinas. Nuo jo čiuožti reikėjo užsidegus žaliai šviesai ir ant specialaus kilimėlio.
Prisiminiau, kad panašų trampliną dar 2009 metais esu su Luciano išbandžiusi Ketteler Hof, panašaus pobūdžio parke. Tada Angelo buvo vos vienerių, bet ir jam įspūdžių buvo į valias. Gal kada į šį parką dar sugrįšime. Būtų smagu!
Gerai, grįžtu prie Wildpark Frankenhof. Jame Angelo išbandė štai tokias mašinėlę (Tretauto), o ją išbandęs, nebenorėjo nuo jos nulipti. Minti pedalų nepasiekė, aš Angelo stumdavau, o jis kuo puikiausiai su tomis dvejomis vairalazdėmis susitvarkė (jos reguliuoja ne priekinius, bet užpakalinius ratus!).
O čia - milžiniški laipiojimo ir karstymosi kamuoliai, aptraukti tinklu:
Šieno tvirtovė:
Užburti medžiai: priartėjus prie jų, jie pradeda baubti ar kosėti ar burbėti.
Grybukai - karstymosi ir landžiojimo namukai:
Oro pilis (visos pramogos parko viduje nemokamos ir laiko neribotos!):
Akimirkos iš pasakų girios:
Max und Moritz - reikės susirasti jų istorijas:
Ir, kaip ir praėjusį kartą, mus iš parko išlydėjo... dinozauras, nuo kurio vaikai nenorėjo nulipti... :D
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą