Karnavalo kaukė "Šuniukas"

Šią karnavalo kaukę Angelo savarankiškai padarė darželyje.

Mūsų miestelio šventėje

Rugsėjo antrąjį savaitgalį mes praleidome nepaprastai smagiai, nes mūsų miestelis tiesiog ūžė nuo veiklos ir pramogų šeimai (ypač vaikams).











Šeštadienis.

Angelo paišymu ant veido šį kartelį visai nesusidomėjo, jam parūpo geriau pasidaryti savo pirmąją "tatuiruotę".

Angelo ilgai rinkosi, kelis kartus persigalvojo ir pagaliau išsirinko ryklį.

Ar ši tatuiruotė nežavi?

Paskui mes stojome į eilę prie balionų - žaisliukų.

Angelo išsirinko šunį su pavadėliu. Jo norėjo juodo, kaip senelių Fanta.

Čia Angelo šuniukas :)

Tą šeštadienio vėlyvą rytą grįžome namo. Paskui ėmėme ir sugalvojome, vėl pasivaidenti aikštėje (jau buvo popietė).


Šį kartelį ėjome daryti darbelį iš popieriaus.

Paskui stebėjome komiko, žonglieriaus ir fokusininko pasirodymą.

Sekmadienis.

Mes vėl miestelio aikštėje. Angelo užsiprašė (priminsiu, kad viskas absoliučiai viskas buvo nemokamai) baliono - beždžionėlės palmėje.

Tada atstovėjome eilę ir Angelo pasidarė savo antrąją tatuiruotę - riaumojantį tigrą.

Mūsų vyrukas išdidžiai grožėjosi savo tatuiruotėmis.











Tada mes vėl pasukome prie darbelių stendo. Šį kartelį bendromis jėgomis pasigaminome žuvį vaivorykštę.

Įspūdžių buvo ilgam. Daugiau tokių širdžiai mielų švenčių!

Ekskursija po Kauną

Tą dieną mes trys moderniu, dviejų aukštų traukinuku linksmai dundėjome į Kauną, pas mano mamos labai gerą draugę.



Trumpinome kelią lietuviškais sviestiniais sausainiais:

Vos spėjome skaičiuoti pakelės stoteles...

... ir jau atsidūrėme Kaune.

Pirmiausiai nusprendėme aplankyti "Pažaislio vienuolyną":

Angelo tą dieną nelabai turėjo kantrybės laukti, kol mes visus užrašus ir įrašus perskaitysime, tai mums teko vien tik grožėtis Pažaislio vienuolynu, o apie jį patį paskui turėjome pasiskaityti internete.

Tą dieną mūsų kultūrinė programa dar nesibaigė (turiu omeny Vilniaus "Geležinkelių muziejų" ir ką tik minėtą Pažaislio vienuolyną) - dar apsilankėme "Velnių muziejuje". Kadangi ten atsidūrėme prieš pat muziejaus uždarymą, tai teko skubiai eksponatus apžiūrėti, dėl ko man labai gaila buvo.

O vakarą praleidome prie "Vytauto Didžiojo karo muziejaus".

Angelui ten be galo be krašto patiko: tai jis glostė akmeninį liūtą...

.... iš tankų visai išlipti nenorėjo....

... ir nuo patrankų nesitraukė.



Kiek mums vargo kainavo, kol mes Angelo įkalbinome važiuoti pas mano mamos draugę į namus vakarienės ir nakvynės.
Kai užsiminėme, kad ten yra du šunys, tai Angelo susidomėjo mūsų pasiūlymu :) Tik va, bėda kad tie du šuneliai nebuvo tokie draugiški kaip Fanta (šunytė, gyvenanti su mano tėvais), tai vaikas šiek tiek nosį nukabino. Ką jau padarysi...



Kitos dienos rytą autobusu patraukėme į Vilnių. Angelo džiaugėsi vėl pamatęs Fantą ir senelį :)