Adventiniai pusryčiai darželyje.

Praėjusią savaitę (antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį) Angelo darželyje buvo dengiamas Adventinių pusryčių stalas (tiksliau, stalai).

Kas prie jų sėdo? Patys vaikai, jų tėveliai, broliai, seserys, močiutės, seneliai ir auklėtojos. Aišku ne visi kartu ir  ne visi vienu metu.

Angelo grupelė antradienį buvo atsakinga už pusryčius. Mudu su Angelo tam stropiai ruošėmės, prikepdami mūsų firminių sausainių :)

Aš pati, visą antradienio rytą, geras tris valandas, su kitomis 3 mamytėmis plušau virtuvėje: darėme sumuštinukus (su kiaušiniais, įvairiu sūriu ir dešra), pjaustėme daržoves (agurkus, morkas, paprikas), plovėme ir šluostėme puodelius, stiklines, lėkštutes, šaukštelius.
Kava, kakava, arbata ir viskuo, kas dar buvo būtina, rūpinosi viena auklėtoja (viso jų darželyje 9 - trims grupėms) ir šeimininkėlė.

Štai trečiadienį, į Adventinius pusryčius skubėjome visa šeima. Lucianui taip patiko pusryčiauti žvakių šviesoje, kad jis užsimanė tokių pusryčių kas rytą :D

Ketvirtadienį aš su Angelo sėdau pusryčiauti. Žinote ką, tą rytą aš pastebėjau ant švediško stalo keistą ir man nežinomą daržovę, kurią Angelo tuoj pat įvardino.

Pasirodo, tai - "Kohlrabi" (Kaliaropė). Paragavau jos - labai patiko. Pradėsime ją pirkti ir mes :)
Koks netikėtas atradimas man. Ne Angelui, nes jis darželyje per pavakarius kaliaropę (ir kitas daržoves, bei vaisius) valgo :D

Pusryčiai.

Laikui bėgant, šiek tiek pasikeitė Angelo (mūsų) pusryčiavimo būdas.

Dabar mudu namie greitomis suvalgome po vieną jogurtėlį, užsigeriame arbata (žolelių, erškėtrožių ar ramunėlių). Ne daugiau.


Į darželį Angelo nusineša gausius ir sočius pusryčius:

Tamsesnę, juodą ar grūdų duoną, perteptą sviestu ar baltu minkštu sūriu;
kumpio gabaliuką ar sūrio riekelę, ar abu, ar kepeninę dešrą;
Agurko griežinėlius, arba oranžinę, raudoną ar geltoną papriką;

Obuolį, arba persiką, arba nektariną, arba žalias ar mėlynas vynuoges.

Jokio banano, jokio kiaušinio.... Nors kiaušinienę tai dievina.

Savaitgalį, jau tradiciškai, dribsniai su pienu. Dažniausiai tokios pagalvėlės su pieniniu įdaru ar kokie nors dribsniai su šokoladu.

Pasiskaitykite, kaip mes anksčiau pusryčiaudavome.

Šventiški pusrytėliai Angelo daržely.

Anos savaitės pabaigoje nufotografau, kaip atrodo šventiški pusryčiai (karts nuo karto būna ir tokių) Angelo daržely (visoms trims grupelės kartu).
Sunku patikėti, bet viskas įrengta sporto salėje, kuri, reikalui esant, tampa ir valgyklėle: čiužiniai pakelti, judančios sienos nustumtos į vieną šoną. Pakankamai erdvės visiems mažiems patrakėliams ;)

Kodėl aš taip anksti aną rytą keliausi?

Pašoviau į orkaitę pasta al forno, tai dabar galiu tęsti pasakojimą, apie tą rytą, kai man "nesimiegojo".
Iš vakaro žiūrėjau itališką "Grande Fratello". Miegoti nuėjau tik apie 1:00 nakties, o jau 5:20 suskambo pirmasis žadintuvas... Vis gi iš lovos išlipau tik po trečiojo. Didžiuojuosi savimi, kad atsispyriau pagundai toliau miegoti, o buvo tikrai nelengva.
Taip anksti keliausi todėl, kad man reikėjo paruošti pusryčius visai Angelo grupei, mat tą dieną daržely buvo švenčiamas jo gimtadienis. Per tikrąjį jo gimtadienį grupės dvynukai šventė savo gimtadienį, nes ir jie abu gimę tą pačią dieną kaip ir Angelo, tik trimis metais anksčiau.
Šiaip ana savaitė buvo pilna renginių, pirmadienį darželis buvo uždarytas, tai taip išėjo, kad Angelo gimtadienis nusikėlė į antradienį.



Štai kokį sąrašiuką (ko reikėtų pusryčiams) man davė Angelo auklėtoja:



Bandeles kepiau namie. Prireikė nemažai laiko, nes trys pašovimai buvo ar kaip ten jie. Kadangi labai mėgstu užsižiopsoti ir sudeginti bandeles (ne visada prisimenu, kad laikmatį reikia nusistatyti), tai buvau labai atsargi - nė žingsnio nesitraukiau nuo orkaitės.
Dar man reikėjo supjaustyti vieną raudoną ir vieną geltoną papriką, agurką (tą ilgą) ir morkas. Gražiai paserviruoti dešrytę (kadangi ji iš kiaulienos, tai keli vaikai dėl tikėjimo jos nevalgė) ir sūrį. Obuolius pati auklėtoja daržely supjaustė. Štai kelios nuotraukytės, darytos tą rytą namuose.







Taip man patiko ankstyvas rytas tyloje, kad net nebenorėjau žadinti Angelo :) Vos mudu su vaišėmis spėjome įžengti į darželį, nueiti į tualetą, jau ant Angelo galvos puikavosi gimtadienio karūna.

Keli žodeliai apie gamtos reikalus, jei jau užsiminiau apie tualetą:
Angelo nuo vasario pabaigos jau be pampersų dieną vaikšto. Žinau, Lietuvoje kitos normos, bet Vokietijoje tai absoliučiai normalu. Niekas čia vaikų nestresuoja ir pačios mamos nesinervuoja be reikalo.
Moksliškai įrodyta, jog vaikai išmoksta šlapimą sulaikyti ir apskritai suprasti, kad nori ant puoduko, tik apie trečiuosius metus. Angelo nuo pat pirmosios dienos be pampersų, man PATS pasako, kada ant puoduko nori. Pirmomis dienomis atsitikdavo po vieną dvi nelaimes, bet nuo kokios ketvirtos dienos jų nebeliko.
Nesuprantu tų mamyčių, kurios kas pusvalandį sodina mažulytį vaiką ant puoduko ir didžiuojasi, kad jų vaikas jau ant puoduko daro. Jei jis pats nepasiprašo, tai juk nesiskaito!

Apie pusryčius.

Tiek aš, tiek Angelo rytais valgome jogurtą (dažniausiai vaisinį) arba varškę, geriame arbatą (žolelių arba abrikosinę arba vanilinę su rabarbarais) su medumi. Jei alkani esam, tai ir po sumuštinuką suvalgom ir vieną kitą sausainį.

Po kokios pusantros valandos Angelo antrą kartą pusryčiauja, bet jau daržely. Jo užkandėlė būna tokia:

* sumuštinis (tamsios duonos) su sviestu arba tepamu baltu sūriu (Frischkäse), olandišku sūriu ir/ar dešra;

* vietoj paprastos duonos kartais valgo traškią duonelę (Leicht und Cross);

* keli agurko griežinėliai, ar pusė pomidoro ar keli paprikos gabaliukai;

* bananas ar obuolys;

Darželyje Angelo geria pieną, kartais ir mineralinį vandenį.

Aš nuvedu Angelo į darželį, grįžtu namo, pasidarau cappuccino ar latte macchiato ir man būtinai reikia šokolado :)

Dar rugsėjo mėnesį esu rašius apie Angelo užkandėlę, kurią jis nešasi į darželį.

O kaip atrodo jūsų pusryčių stalas ir ką jūsų vaikai valgo daržely per pusryčius?

Stebuklų miškas.

Nuo šių metų pradžios Angelo darželio auklėtojos kas dvi savaites ištaiko gražesnį giedresnį rytą ir vedasi vaikučius į už kilometro ar panašiai esantį miškelį. Smagioji draugija pasiima su savimi kelis bollerwagen, į juos vaikučiai renka sąmanas, šakeles, medžio žievę (iš jų paskui daržely daro įvairius darbelius). Iš bėdos vienas ar kitas pavargėlis gali būti šiuo vežimu pavežamas, jei jo kojos nebepaeina. 

Vaikai tą miškelį vadina nuostabiu vardu Zauberwald - Stebuklų miškas. Auklėtojoms fantazijos tikrai netrūksta. Jos prigalvoja vaikams įvairių užduotėlių. Visi drauge klausosi paukštelių čiulbėjimo. Jei laimė nusišypso, tai ir kokį zuikį bei voveraitę pamato.

O dabar apie mišką, bet darželyje:

Šį rytą aš ir kitos dvimetinukų darželinukų mamos pusryčiavome su darželio direktore. 

Veiksmas vyko Muzikos kambary, kuris buvo pavirtęs į patį tikriausią Stebuklų mišką. Ant pusryčių stalo (be daugybės valgomų dalykų) puikavosi sąmanų spalvos aksominė staltiesė, ant jos medžio - šakelės, ant palangės - konkorėžiai ir pliauskos. Ant sienų ir lubų - medžių lapai iš paprasto, gofruoto bei blizgančio popieriaus. Prie durų mus pasitiko (paskui ir išlydėjo) laputės ir stirniuko iškamšos...

Prie pusryčių stalo aptarėme, kaip sekasi mūsų mažiukams darželyje. Taip mums smagu buvo, kad vėliau visai "nusigrybavome" ir ne apie tai šnekėjome, dėl ko susirinkome :)

Man taip gera ant širdies, kad Angelino lanko tokį nuostabų vaikų darželį. Tikrai neturiu kuom skųstis!

Adventiniai pusryčiai ir šventiniai žaidimai.

Tris rytus Angelino daržely buvo dengiamas Adventinis pusryčių stalas (tiksliau, stalai). Darželio auklėtiniai, jų tėveliai (ir seneliai) - turėjo galimybę tris dienas šventiškai pusryčiauti žvakių šviesoje.
Antradienį už pusryčius  buvo atsakinga Raudonoji grupė, trečiadienį - Mėlynoji, o šiandien Angelo grupė - Žalioji.
Mes (aš ir Angelo) prisidėjome atnešdami kepalą duonos su grūdais.
Žinokit, mums labai patiko tokie pusryčiai. Kaip sakoma, pusryčiai, kaip pusryčiai, patys normaliausi, bet magiška atmosfera tarsi juos užkerėjo ir padarė šimtą kartų skanesnius :)

Dar praėjusį penktadienį Angelino iš darželio parsinešė štai tokį maišiuką:



... su siurprizu:



Iš karto supratau, kad čia vienas iš Adventinių maišiukų, priklausančių darželio (?) Advento kalendoriui. Bet dėl viso pikto pasiklausiau Angelo auklėtojos, kas ir kaip. Ir sužinojau įdomių dalykėlių.
Žodžiu, Angelino grupėje kabo Adventinis kalendorius iš maišiukų, kiekvieną rytą vienas iš vaikų traukia iš drobinio maišo vieną geltoną žvaigždutę (ant jų užrašyti visų grupės vaikučių vardai), kieno vardas ant jos užrašytas, tas ir gauna tos dienos žaisliuką dovanų.

O dabar apie popierinius žaidimus, kuriuos suradau interneto platybėse ir jais pradžiuginau Angelo:



Štai toks Angelino sniego senis:



O šį žaidimą Angelino iš pirmo žvilgsnio pamėgo ir nenori iš rankų paleisti: