Pasakėlė tavo delne.

Šią stebuklingą lopšinę mudu su Angelo tiesiog dieviname. Galime iki begalybės jos klausytis ir/ar ją dainuoti bei niūniuoti.


Vakaro tyla
Apgaubė namus.
Šviesos namuose
Gęsta pamažu.

Jau naktis arti
Ir pasakų keliai nežinomi,
M-m.


Užsimerk ir miegok,
Sapnas tuoj ateis,
Apkabins tave.


Užsimerk ir miegok,
Niekas netrukdys,
Pasakėlė tavo delne.



Sapnas tau atneš
Paukščius kalnuose,
Miegančias žvaigždes,
Vėją laukuose.

Ir gražias dainas,
Kurias kasdien dainuoja tau mama,
M-m.



Užsimerk ir miegok,
Sapnas tuoj ateis,
Apkabins tave.


Užsimerk ir miegok,
Niekas netrukdys,
Pasakėlė tavo delne.




Šios lopšinės galite pasiklausyti šioje sveitainėje.

Lietuviškos dainelės vaikams bei lopšinės.

Jau kelios savaitės kaip mudu su Angelo tiesiog einam iš proto dėl lietuviškų vaikiškų dainelių. Per youtube.com klausomės Tele Bim Bam, Keistuolių dainelių ir dar keliolikos (nežinau kas jas atlieka) iki nebegalėjimo.

Norisi naujų. Kokias daineles jūsų vaikučiai mėgsta?

Prieš pusvalandį beribiame internete radau nuostabų puslapį su vaikiškomis dainelėmis ir lopšinėmis, mielai jį pas save į blog`ą įsimetu, kad ir su jumis pasidalinčiau, bei pati to puslapio nuorodos nepamesčiau.

Prieš porą dienų ieškojau svetainėje youtube.de vienos lopšinės (vokiškai) bet jos neradau. Nors turiu aš ją, bet tik garso įrašą, o man kažkaip ir vaizdo norėjosi. Nežinau kas man užėjo, bet visai netikėtai sugalvojau šiai lopšinei ir video klipuką sukurti.

Kaip tariau, taip ir padariau. Vėliau gavau dar patarimų iš Luciano, ką ir kaip pakeisti galėčiau, bet nusprendžiau taip ir palikti. Juk pirmas blynas, gal kiek ir prisvilęs.
Štai apie ką kalbu: spausti čia.

Bitės labai pamėgo mūsų balkone stovintį karklo medelį su kačiukais. Kiek Angelinui džiaugsmo, kai jos atskrenda, ir man įdomu, apžiūrinėjam jas pro lango stiklą, matom ant kojelių geltonas žiedadulkes. Aš primenu Angelui, kad bitutės renka nektarą ir iš jo darys medutį. Angelino žino apie ką kalbu, nes mielai geria pieną su medumi. Pažiūrėkite video.

Vakar koks juokingas nutikimas atsitiko man žaidimų aikštelėje. Su Angelo žaidėme smėliu, jį krovėme į grandine pririštą padangą (tiksliau jos pusę) (nufotografavau ir čia įdedu, kad aiškiau būtų, apie ką kalbu)

tada norėjome pakelti krovinį į viršų, kai visiškai netikėtai sujudėjo kitos padangos pusė, ir iš jos pasipylė vanduo... tiesiai man ant galvos. Net surikau aš ten kažką iš netikėtumo. Jaučiausi kaip kokiame tv žaidime, kai pralaimėjus pila ant tavęs kibirą vandens.

O vakare ėjau su Angelino darželio grupės mamytėmis ir auklėtoja vakarieniauti į itališką restoraną. Mes taip nuostabiai kartu pasisėdėjom ir skaniai pilvus prisikimšom.

Štai kokios dainelės/lopšinės/pasakos  pas mus pačios -iausios šiuo metu.

* "Lapė snapė".

* "Lopšinė mažyliui".

* "Senelės pasaka".

O štai va kaip atrodė vakar vakare mūsų pasėta žolytė.

O šiandien taip atrodo.

O kaip jums šitos mielos boružėlės iš vaško? Vakar rašiau vienai draugei laišką ranka, tai jomis padabinau popieriaus lapą.

Pamiršau pasakyt, kad trečiadienį buvau Holger Luczak fotografijų parodoj. Žinot kas mane maloniai nustebino? Vienoje iš nuotraukų (šalia Romos Koliziejaus ir Hamburgo uosto) atpažinau... Vilniaus Gedimino pilį. Ech...

Susikaupė nemažai darbelių, kurių dar nesu aprašius. Vasario 16ąją klijavom trispalvę mozaiką. Prieš tai aš suradau internete Lietuvos vėliavą, ir parodžiau ją Angelinui, sakydama, kad bandysim mes savotišką vėliavėlę iš tų pačių spalvų padaryt.

Visai neblogai sekėsi Angelui darbuotis. Gal kiek su klijais pavargo, nes nelabai matė, kur jau užtepta teptuku klijų, o kur dar ne.

Taip pat daviau Angelinui papiešti guašu. Jis išsirinko savo mėgstamiausią spalvą - geltoną.

Angelo entuziastingai klijavo lipdukus su gyvūnėlių atvaizdais ant kartono gabaliuko.

Iš tualetinio popieriaus ritinėlių padarėm dvi poras žiūronų. Dar pasigaminom du barškučius (vėl gi iš to paties). Į vieną ritinėlį įdėjom smulkių (abėcėlinių) makaronų, į kitą - ryžių.

Dar ką veikėm - ištraukiau dar pernai iš druskinės tešlos darytus žaisliukus, ir juos nuspalvinom.

Išlankstėm piltuvėlį, prie jo pritvirtinom virvelę su dideliu mediniu karoliu (kamuoliuku). Gavosi visai smagus žaidimas. Reikia įmesti kamuoliuką į piltuvėlį be kitos rankos pagalbos. t.y. viena ranka laikyti piltuvėlį, ir staigiu judesiu sugauti kamuoliuką.

Tėvelis Angelinui padovanojo kiaulaitę taupyklę. Karts nuo karto ji pasipildo pinigėliais. Nufotografuosiu ją rytoj, mat dabar Angelo jau miega, o taupyklė jo kambary ant palangės.

Parodžiau Angelinui, kaip reikia pakeisti išsikrovusias batareikas naujomis. Jis esmę suprato, tik dar nelabai jėgų turi spyruoklei suspausti (keitėm didelias batareikas C).

Prieš miegą kai kada klausomės lopšinių radijo. Ir be užsiregistravimo tame puslapyje, galima išgirsti dvi nuostabias lopšines. Angelui labai patinka ta antroji, apie lapę snapę. Tik ir girdi jį kartojant "ipė sapė".

Prisiminiau, ko dar nesu paminėjus. Kai Angelino pilvas gurgia, kai jis alkanas (kartais ir taip būna, bet tikrai retokai) Angelo pastebi, ir uždėjęs ranką ant pilvuko patenkintas šypsosi.

Gėles stengiuosi laistyti su Angelo. Jam aiškinu, kad ir jos nori gerti, kaip ir mes visi.

Vakarais prieš einant miegot, kartais žiūrim trumpus filmukus lopšines, o kartais aš Angelino paprašau paimti iš jo spintelės "saldžių sapnų" skrynelę. Joje yra įtaisytas toks mechanizmas: pasukus raktelį, skamba lopšinė. O toje skrynelėje yra daugybė kortelių (net neskaičiavau kiek jų iš viso) su trumpomis pasakaitėmis ar dainelėmis.

Angelino sulaužė savo lovytę, nupirkom jam kitą (padevėtą), vienu metu pora dienų stovėjo abi lovelės jo kambary, tai Angelo rodydavo į tą savo senąją ir sakydavo "otto" (=rotto) (sulaužyta), o tada į tą naująją
"bajo bajo" (=bello) (gražu).

Antradienį, po ilgos pertraukos, vėl buvome žaidimų grupelėje. Pasikartojome jau mokėtas daineles, bei mokinomės vieną naują apie snaiges.
Žaidėme tokį žaidimą: buvome "meškučiai", ėjome ratu apie sudėtas pagalves, ir po signalo griūdavom (tiksliau, mes mamos, "meškos", švelniai nutupdydavom mūsų "meškučius") ant tų pagalvių.
Vėliau, ant dekiuko prignaibėm vatos gabaliukų a la snaigės, ir kilnojom, bei leidom žemyn dekį - skraidinom snaiges.

Po to vaikiukai slėpėsi po tuo dekiuku, mes juos uždengdavom, tada tarsi ieškodamos ir surasdamos juos, pakeldavom dekiuką.

Ir dar, supom vaikučius po vieną tame dekiuke, labai jiems patiko. Tik ir kartojo dar ir dar!

Ką dar veikė vaikiukai? Čiuožinėjo nuo tramplino arba lipinėjo laiptukais ir šokinėjo ant pagalvių.

Užsirašiau į mūsų miestelio biblioteką. Labai nustebau pamačius, kad ten pilna knygelių kietais viršeliais mažiems vaikams. Kol aš rinkausi knygas, Angelino žaidė vaikams skirtame kampelyje. Ką ten žaidė, pasičiupęs knygeles vartė! Vėliau priėjo toks didesnis vaikas prie jo, ir pradėjo su batais šlapiais nuo sniego ant pagalvių laipiot. Angelino buvo be batų (pats suprato, kad reikia nusiimti juos, tik aš jam padėjau), klausiamu žvilgsniu pažiūrėjo į tą bėgėdį vaiką, ir bandė jam piršteliu grūmot. Aš Angelinui pasakiau, kad tuoj bibliotekos darbuotoja įduos tam neklaužadai skudurą į rankas (taip aš darau su Angelo, kai jis bežaisdamas išlieja pieną ar arbatą ant grindų) ir lieps viską valyti.

Štai kokias knygeles paėmiau Angelinui:

Trečiadienį su Angelino kepėm Kalėdinius sausainiukus. Štai, čia mažojo kepėjo darbas...

... ir rezultatas (kol prisiruošiau nufotografuoti, du sausainiai išgaravo).

Vakar iš Angelo delniukų darėm Advento vainiką. Idėją radom Austėjos bloge. Nusipirkom labai gražaus žalio popieriaus su aukso spalvos žvaigždutėmis ir žėrinčių klijų, o raudoną kaspinėlį turėjom namuose.

Angelino stipriai spaudė blizgančius klijus, tai aš tiesiog jam leisdavau vieną didelį tašką padėt, o paskui juos tolygiai paskirsčiau po visą delniuką. Štai, baigtas darbelis:

Angelinui labai patinka šunys, ypač Plutas. Suradau jam štai tokį kalėdišką filmuką itališkai apie Peliuką Mikį, Plutą, Ančiuką Donaldą ( 1, 2, 3 ).

O štai čia viena iš naujų dainelių, kurių karts nuo karto klausomės su Angelo: portugališkai ar itališkai.

Mes jau gyvename artėjančių Kalėdų nuotaikomis. Angelino šiandien man padėjo papuošti Kalėdų eglutę - padavinėjo man burbuliukus, aš vos spėjau juos kabinti. Laukujes duris padabinom Kalėdiniu vainikėliu.

Klausėmės Kalėdinių giesmių. Angelino kambarėlio duris, langus, spinteles apklijavom Kalėdiniais lipdukais.

O dabar apie kasdieninius dalykėlius. Štai taip kartais (kuo toliau, tuo rečiau) atrodo virtuvė po vakarienės.

Prieš eidamas miegoti Angelo mielai klausosi naujos lopšinės - jam labai patinka ta vieta, kur reikia užmerkti akeles, tai jis jas taip dirbtinai stipriai užmerkia ir juokiasi.

Žinok kokį filmuką Angelino šiomis dienomis žiūri ir negali atsižiūrėt? Apie 3 paršiukus.

Angelo jau nemažai supranta ir apie emocijas. Žino, kaip atrodo piktas, besišypsantis ar laimingas žmogus. Angelino dažnai manęs teiraujas, ar aš laiminga, gerai nusiteikus: "mamma, cha cha cha?". Kai aš pykstu ant Angelo dėl jo išdaigų, tai jis pastebi, ir išleidžia tokį garsą: "mamma, grrr chrrr". Angelo smagiai žaidžia su šiais meškiukais, bet jį labiau domina veidukų išraiškos, nei rūbai ir batai. O jo pats mylimiausias meškinas, tai tas su akiniais.

Jau pradėjom mudu su  Angelino žiūrėt filmukus apie Kalėdas. Štai vienas jų, ( "Una Navidad sin Pluto 1" ir "2" ) nors ir ispaniškai, bet tikrai aišku jums bus, kas ten vyksta.

Štai dar viena labai graži lopšinė itališkai, su mielomis kačiukų ir šuniukų nuotraukomis.

Jau Angelo moka ir laiptais pats vienas nulipti. Aš, aišku, esu pasiruošus jį sugauti, jei kartais griūtų. Bet jis tikrai atsargiai prisilaikydamas už sienos, pamažu juda laiptais žemyn.

Kaip Angelinui patinka makaronai! Jei aš jo paklausiu, ko jis norėtų valgyt, tai gaunu visada tą patį atsakymą - "pasta" (makaronus). Ir nesvarbu, ar pusryčių metas, ar pietūs, ar pavakariai, ar vakarienė. Bet aš darau pagal save - verdu makaronus kas 2-3 dienas.

Angelui jau visai neblogai sekas vynioti ilgus makaronus apie šakutę (spaghetti, bucatini ir tagliatelle). Tik tie pastarieji, iš garsų skambesio, jam kažkiek primena "ragnatela" (voratinklis), tai į juos Angelo truputį kreivai žiūri. Ir jo galvoj sukasi mintys apie vorus ir jų namučius-makaronus ?!

Angelino labai profesionaliai išmoko valgyti su močiutės atvežtu šaukšteliu ir šakute (Tupperware), kurių forma yra nuostabiai pritaikyta vaiko rankutei.

Pleputis Angelino mus kas dieną stebina. Sukaupiau nemažai dar neužrašytų pokalbių su juo.

Aš kalbu su Angelo:
- Angelino, come si chiama tuo papà? (Kuo vardu tavo tėtis?)
- ... papà... papà... Čano! (=Luciano)
- Come si chiama tua mamma? (Kuo vardu tavo mama?)
- ... mamma... mamma... Ele! (=Eglė)
- Tu come ti chiami? (Kuo tu vardu?)
- Andži!

Rytais Angelino stebi, kaip tėvelis barzdą skutasi.
Tik ir girdisi:
- Papà, baba (=barba)! (barzda)
Angelino sau tapšnoja per žandukus, sakydamas:
- Anži... baba (=barba)!
Mes jam paaiškinam:
- Angelino, quando tu diventerai grande come papà, anche tu avrai la barba. (Kai tu užaugsi, ir tu turėsi barzdą.)
Angelo:
- Mamma... baba (=barba)? (Ar mama turi barzdą?)
Aš:
- No, non ce l`ho. (Ne, aš neturiu barzdos).
Kai Angelino valgo manų košę, tai (ne)tyčiom išsitepa ja smakrą ir žandus, ir patenkintas atreportuoja "baba (=barba)!"

Spalio pabaigoje uodai labai stipriai sukandžiojo Angelinui veidą. Dabar kai jis pamato kokį spuogiuką ant mano veido, tuoj susijaudina/susinervina visas ir šaukia " ai ai ai zanza (=zanzara) (uodas) mangia (valgo) am am am!".

Štai kokią aš itališką lopšinę niuniuoju Angelinui prieš einant miegučio.