Dar kelios nuotraukėles iš Angelino darželio:

* Rūbinė.

Pirmam plane - stumdoma batų laikykla. Paminėsiu, kad vaikučiai į lauką eina apsiavę guminius batus.

Antram plane matome rūbų kabyklą su striukėmis ir šalmais (kai kurie vaikai atvažiavo į darželį dviračiais), tuose maišeliuose (juos davė darželis) - sportinė apranga. Štai pvz. Angelino grupė sportuoti eina pirmadieniais.

Virš rūbų kabo stendai su vaikučių piešiniais (prie kiekvieno iš jų užrašytas vardas).

* Dekoracija, kabanti ant lubų ir žvilgsnis į darželio kiemą.

* Štai koks gražus kilimukas kabo ant vienos iš darželio sienų :)

Penktadienį, kol Angelino buvo daržely, suspėjau nubėgti ir į rusiškų prekių parduotuvę. Pirkau grikių kruopų...

... ir sausainių.

Rytai ir vakarai jau žvarbūs pas mus, tai pačios augintas petražoles ir krapus perkėliau į virtuvę.

O dabar dar apie Angelino. Kas dieną jis kantriai stato iš kaladėlių bokštus. Horizontalius...

... ir vertikalius.

Kartais kokį pusvalandį Angelino sugalvoja vaikščioti vien tik pasistiebęs, ir visiems sako, kad jis jau užaugo :)

O kad jūs pamatytumėt, kaip Angelo pavirsta mašina: t.y. užsigula pilvu savo žaislinį sunkvežimį ir dideliu greičiu važinėja, rankomis ir kojomis atsispirdamas į žemę.

Kartą Angelino gavo guminuką meškiuką, įsidėjo jį į burną, bet tas jam iš burnos iškrito. Vargšelis ieškojo ant žemės pasilenkęs to saldainiuko net suprakaitavęs, bet niekur jo rasti negalėjo. Kai aš jam atėjau padėti, tai nesusilaikiau iš juoko, matydama guminuką prilipusį prie jo rūbelio.

Norėjau pasidžiaugti mūsų sodeliu/darželiu balkone. Vis gi kai kas sudygo (kalbu apie krapus, petražoles ir laukines gėles) ir kai kas jau uogas sirpina (čia apie braškes) :)

Kokia smagi savaitė! Atradome net dvi dar mūsų anksčiau neišbandytas žaidimų aikšteles. Viena - 9 min. kelio pėsčiomis nuo namų, kita apie 15 min. Jose laipiojimo, karstymosi ir čiuožimo konstrukcijos tokios aukštos, kad man iš karto kažkuo priminė Ketteler Hof, kur mes buvome pernai pavasarį. Žodžiu, tiek Max, tiek Angelo -tikri beždžioniukai. Mes paskui juos kopėm į tas aukštybes, o paskui visi spygaudami čiuožėm žemyn.
Štai nuotraukos tos tolimesnės žaidimų aikštelės. O kitos dar nesuspėjau nufotografuoti, kantrybės.

Po ilgų atostogų, vėl susimatėme su kitomis mamytėmis ir vaikučiais žaidimų grupėje. Angelo iš arčiau apžiūrėjo vos kelių savaičių Amy broliuką Sam. Man buvo puiki proga paaiškinti Angelinui, ką šis mažylis moka, tiksliau, kiek jam dar daug visko reikės išmokti.

O trečiadienį darželio grupės auklėtoja man pagyrė Angelo sakydama, kad jis jau pradeda šnekėti vokiškai, ir kad viską jau supranta, kas jam sakoma. Ooo geras!


Jau n-tąjį kartą mudu su Angelino kepėme varškės bandeles. Tos trys mažutės - Angelo darbas.

O štai ketvirtadienį mes (Max ir jo mama, Angelo ir aš) pasidarėm miestelio parke pikniką. Aš iškepiau devynias galybes Toast Hawaii.

Prieš tai nepamiršom balta duonele pamaitinti antyčių. Pasigrožėjom ir kitais parko paukščiais.

Angelo vakarais prieš užmigdamas garsiai lovoje pats su savimi aptaria dienos įvykius. Tik ir girdisi pro uždarytas duris, tai Max... tai paperelle (antytės), tai Spielplatz (žaidimų aikštelė) ir pan.

Dažnai pasidarome pomidorų, agurkų salotas su svogūnų laiškais iš mūsų balkono. Gėris!

Štai kokį koncertą pas mus galima išgirsti pavakariais pro atidarytą virtuvės langą (jei jis uždarytas, absoliučiai nieko nesigirdi).

Vos nepamiršau, dalyvaujame Ernsting`s Family piešinių ir fotografijų konkurse. Taip norėtume patekti į kalendorių :)

Aš pirkau šią knygelę dar 2008-aisiais. Neįprastas priedas prie jos: paveiksliukai magnetukai. Reikia surasti jiems tinkamą puslapį knygoje.
Šiandien vėl prisiminiau, kad ją turim, daviau Angelinui pažaisti, ir jis suprato esmę. Pernai metais dar buvo per mažas, magnetukus lapelius tik lankstė...

Kas dar nutiko pas mus? Angelo sulaužė vonelę. Vis lipdavo ant jos, jei ką nors pasiekti norėdavo.

Savaitgalį parke ieškojau karklo šakelių su kačiukais, bet neradau... tačiau po dviejų dienų Kaufland`e pastebėjau, kad be įprastų gėlių, galima įsigyti ir vazonėlį su medeliu... kokiu?! :)

Štai kokios dainelės/lopšinės/pasakos  pas mus pačios -iausios šiuo metu.

* "Lapė snapė".

* "Lopšinė mažyliui".

* "Senelės pasaka".

O štai va kaip atrodė vakar vakare mūsų pasėta žolytė.

O šiandien taip atrodo.

O kaip jums šitos mielos boružėlės iš vaško? Vakar rašiau vienai draugei laišką ranka, tai jomis padabinau popieriaus lapą.

Pamiršau pasakyt, kad trečiadienį buvau Holger Luczak fotografijų parodoj. Žinot kas mane maloniai nustebino? Vienoje iš nuotraukų (šalia Romos Koliziejaus ir Hamburgo uosto) atpažinau... Vilniaus Gedimino pilį. Ech...

Pastebėjau, kad daug lengviau rasti kas vakarą dešimt laisvų minučių ir jas skirti blog`ui, nei kartą per savaitę visą valandą.

Tai gi, nufotografavau kiaulaitę taupyklę, priklausančią Angelinui.

O nuo šiandien Angelo ir aš pradėjom užsiiminėti ir sodininkyste, o gal tiksliau būtų, daržininkyste. Nupirkau porą gramų vienos žolelės (Lepidium sativum) sėklų, kurios turėtų sudygti per 5-7 dienas. Noriu nustebinti Angelino, padėti jam suprasti ir pamatyti, kaip iš sėklelių prasikala ir išauga augaliukai.

Įsigijom ir narcizų svogūnėlių. Bandys juos Angelino karts nuo karto laistyti. Aš asmeniškai nelabai gerą ranką turiu gėlėms ir augalams apskritai, tai per daug vandens jiems duodu, tai per mažai. Daugiau nei mėnesį pas mane gėlės neišgyvena. Gal kaip nors su Angelo pagalba viskas gerai klosis šį kartelį.