Varškės bandelės su obuoliais.

Kas dar nežino, aš esu sausainių kepėja ir valgytoja ;)
Todėl net pati stebiuosi, kas čia man atsitiko, kad susigundžiau pabandyti iškepti varškės bandeles su obuoliais.
Ir gerai padariau, nes bandelės (nors gal ir nelabai iškilo) gavosi tokios skanios, kad mielai dalinuosi receptuku su jumis.


Reikės:


* 250 g miltų
* 1 pokelio kepimo miltelių
* 1/2 a.š. druskos
* 200 g margarino (aš dėjau sviesto)
* 250 g varškės
* 4 obuolių
* cinamono
* razinų (aš jų nedėjau)
* cukraus


Pirmus penkis ingredientus gerai sumaišykite ir išminkykite. Gautą tešlą įdėkite į šaldytuvą.

Nulupkite obuolius ir juos supjaustykite kubeliais. Tada juos su razinomis, cinamonu ir cukrumi pagarinkite ant ugnies. Tada atvėsinkite.

Iš tešlos kočiokite ir formuokite 8 cm pločio apskritimus, į juos įdėkite obuolių įdarą ir kaip cepelinus užlipinkite kraštus.


Bandeles kepkite įkaitintoje 175°C orkaitėje apie 20 min.




Skanaus!




Jūsų Eglė

Kokia smagi savaitė! Atradome net dvi dar mūsų anksčiau neišbandytas žaidimų aikšteles. Viena - 9 min. kelio pėsčiomis nuo namų, kita apie 15 min. Jose laipiojimo, karstymosi ir čiuožimo konstrukcijos tokios aukštos, kad man iš karto kažkuo priminė Ketteler Hof, kur mes buvome pernai pavasarį. Žodžiu, tiek Max, tiek Angelo -tikri beždžioniukai. Mes paskui juos kopėm į tas aukštybes, o paskui visi spygaudami čiuožėm žemyn.
Štai nuotraukos tos tolimesnės žaidimų aikštelės. O kitos dar nesuspėjau nufotografuoti, kantrybės.

Po ilgų atostogų, vėl susimatėme su kitomis mamytėmis ir vaikučiais žaidimų grupėje. Angelo iš arčiau apžiūrėjo vos kelių savaičių Amy broliuką Sam. Man buvo puiki proga paaiškinti Angelinui, ką šis mažylis moka, tiksliau, kiek jam dar daug visko reikės išmokti.

O trečiadienį darželio grupės auklėtoja man pagyrė Angelo sakydama, kad jis jau pradeda šnekėti vokiškai, ir kad viską jau supranta, kas jam sakoma. Ooo geras!


Jau n-tąjį kartą mudu su Angelino kepėme varškės bandeles. Tos trys mažutės - Angelo darbas.

O štai ketvirtadienį mes (Max ir jo mama, Angelo ir aš) pasidarėm miestelio parke pikniką. Aš iškepiau devynias galybes Toast Hawaii.

Prieš tai nepamiršom balta duonele pamaitinti antyčių. Pasigrožėjom ir kitais parko paukščiais.

Angelo vakarais prieš užmigdamas garsiai lovoje pats su savimi aptaria dienos įvykius. Tik ir girdisi pro uždarytas duris, tai Max... tai paperelle (antytės), tai Spielplatz (žaidimų aikštelė) ir pan.

Dažnai pasidarome pomidorų, agurkų salotas su svogūnų laiškais iš mūsų balkono. Gėris!

Štai kokį koncertą pas mus galima išgirsti pavakariais pro atidarytą virtuvės langą (jei jis uždarytas, absoliučiai nieko nesigirdi).

Vos nepamiršau, dalyvaujame Ernsting`s Family piešinių ir fotografijų konkurse. Taip norėtume patekti į kalendorių :)

Vakar žaidimų grupelėje buvo paskutinis susitikimas prieš Velykų atostogas. Dabar pasimatysim mes visi tik balandžio vidury. Kepėme draugiškai varškės bandeles - zuikučius. Kadangi jų akimirksniu nebeliko, šį vakarą jas kepiau namie ir nufotografavau:

Namo iš grupelės negrįžome tuščiomis, nes Velykų zuikutis buvo prašęs auklėtojos perduoti jo dovanėles vaikučiams. Kokia staigmena!

Štai pagaliau pabaigėme daryti dar vieną Velykinį darbelį. Žolę nuspalvino Angelo, gėlytes klijavo vėl gi Angelo, aš zuikutį išlanksčiau. Štai jums video kaip galima išlankstyti kiškutį, ir pora brėžinukų: čia ir čia.

Pas mus jau tikras pavasaris! Kol šiandien Angelino buvo Loslösegruppe, aš vaikštinėjau po parką ir grožėjausi pavasarinėmis gėlytėmis. Jų "nuskyniau" ir jums! :)

Kiek daug visko susikaupė neaprašyto ir neišpasakoto. Bandysiu trumpai užsiminti, kur buvom ir ką veikėm.

Praėjusį savaitgalį nusivedžiau Angelino į grafikos darbų parodą. Prie daugelio stendų ilgokai stoviniavome, nes darbai tikrai buvo rinktiniai.
Kas labiausiai patiko Angelinui? Ne, visai ne grafikos darbai... manau, kad muzikantai, kurie scenoje grojo, ir savo muzika kūrė labai savitą atmosferą. Angelo nenuleido akių nuo muzikos instrumentų, ypač gitaros. Kai reikėdavo ploti, jis visai neplodavo, tik pergyvendavo, kad jau daugiau muzikantai nebegros. Už kelių sekundžių, išgirdęs pirmus naujos dainos akordus, iš laimės spygaudavo.

Per šią nepilną savaitukę, gavome net du siuntinukus su lauktuvėmis. Vieną atsiuntė Angelino lietuviški seneliai su tetule, kitą - Angelino itališka močiutė. Dovanėlės - Angelino dviejų metukų gimtadienio proga. Nufotografuot man nėra kaip, nes mano fotoaparatas sugedo... Šiomis dienomis žadu įsigyti kitą, bet man labai gaila senojo :( Tik duokit man pafotografuot, ir valgyt galite neduoti... Aš, visai ne aš, be fotoaparato...

Aną dieną, parduotuvėje DM, išbandėme vaikišką vežimėlį prekėmis susikrauti. Angelino jautėsi labai suaugęs, noriai stumė vežimėlį. Aš, aišku, vis jam už akių užbėgdavau, jei į kokią lentyną su dūžtančiais produktais nusitaikydavo. Angelo padėjo man krauti į vežimėlį tuos kelis produktus, kurių mums tą kartą reikėjo.

Pasibaigė sekmadieniniai sporto užsiėmimai. Sugalvosim ką veikti, tik kad greičiau tikrasis pavasaris ateitų.

Tiek šią savaitę daržely (Loslösegruppe), tiek praėjusią, auklėtoja vedėsi vaikučius į vaikų darželio kiemą pažaisti. Kas smėlyje kapstėsi, kas žaidė su buldozeriais ar mašinėlėmis, kas suposi, kas karstėsi. Ne visą užsiėmimą jie prabuvo kieme, vos pusvalanduką, nes nėra dar taip šilta. Bet, kadangi saulutė draugiškai švietė, tai nusprendė pasinaudoti proga ir kažką smagaus lauke nuveikti.

Vakar kepėme varškės bandeles. Reikės kažkiek patobulinti receptą, nes ne tokios jau ir saldžios gaunasi, ir per daug jaučiasi kepimo miltelių skonis.

Labai smagiai klausomės vienos Detlev Jöcker dainelės, pagal kurią galima ne tik dainuoti, bet ir šokti.

Vakar su Angelino ėjome į parką, pasidžiaugti bundančia gamta. Jam parodžiau pumpurėlius ant krūmų, paaiškinau, kad iš jų išaugs lapai. Šiemet pirmą kartą aplankėm parke gyvenančius (aptvertus) paukščius: vištas, gaidžius, žąsis, juodasiąs gulbes, baltuosius balandžius, kanarėles, papūgėles, fazanus ir povus. Angelino baisiai nenorėjo eiti namo, bet kažkaip jį sugebėjau įkalbinti.