One million giraffes. We made this happen!

Šį vakarą elektroninio pašto dėžutėje vienas email`as mane ypač pradžiugino. Jo siuntėjas - žmogus, kuris rinko ir surinko milijoną žirafų! Mudu su Angelino prie viso to irgi truputuką prisidėjome.

Čia dar ne viskas, man visai netikėta, kad tas žmogus jau ir knygą išleido su visomis tomis žirafomis (ir mūsų žirafomis :) tik mozaikų pavidalu (išsididinkite tuos piešinius), nes vis gi žirafų juk visas milijonas!

P.S. Kol aš mūsų žirafas rasiu toje begalybėje, tai pražilsiu visa tikrai ;)

Sugalvojau aną dieną padaryti mini akvariumą iš akmenukų, plastelininių žuvyčių, jūros augalų iš velykinės žolės ir vandens iš želė. Kadangi mėlynos želė negavau, tai paėmiau žalią, į kurią įlašinau mėlynų valgomųjų dažų. Užpyliau ketvirtadalį vazelės šiuo mišiniu. Likusius tris ketvirtadalius užima vien žalia želė.
Dar ne viskas. Gimė man mintis pavaizduoti mūsų šeimynėlę žaismiškai ir miniatiūriškai. Tam prireikė 3 Lego Duplo žmogeliukų, ką tik mano pagaminto akvariumo, žaidimų aikštelės, vėjo malūnėlio, sraigės, tvorelės, lietsargių ir dar kelių smulkmenėlių. Pažiūrėkit:

O štai čia kelios žirafos pieštos ant šaligatvio - "Milijonui žirafų".

Pamiršau paminėti, kad Austėjos bloge įdėti dar 5 mūsų darbeliai, kuriuos aš savo puslapy anksčiau jums buvau pristačiusi.

* Žirafos iš kartoninės kiaušinių pakuotės
* Paveikslėlis iš smėlio mamai/tėtei.
* Žirafos iš tešlos.
* Apyrankė iš moliūgo sėklų.
* Laivelis butely.

O štai čia šios dienos darbeliai: žirafos iš bulvių antspaudų "Milijonui žirafų" ir...

boružėlės iš kavos pupelių.

Leidžiam dienas žaidimų aikštelėje. Prie mūsų keturių (mes abu, Max ir jo mama) prisijungia ir kitos mamytės su vaikiukais. Vaikams smagu kartu pašėlti, o mes juos stebime su šypsenomis ir šnekame apie virimą, kepimą, namų tvarkymą ir t.t.

Dažnai ir svetimi vaikai žaidžia su mūsų vaikučiais. Tuos svetimus galėčiau suskirstyti į dvi grupes.
Tie pirmieji - tikri šaunuoliai. Kai kurie jau bus pradinių klasių mokiniai. Visų pirma paklausia mūsų, suaugusiųjų, ar jie galėtų kartu žaisti. Ir gavę teigiamą atsakymą, jie su mūsų vaikais žaidžia formelėmis, stato pilis ar kepa pyragus.

Tie antrieji - tikri padaužos, mėto smėlį ant mažylių, ypač į veidą. Tik ir taikosi atimti kokį žaislą, o paskui skuodžia tolyn.
Kas keisčiausia ir blogiausia, kad visų jų tėvai ar mamos irgi tame pačiame kieme sėdi, pliurpia, ir jiems nė motais, ką jų bėgėdžiai išdarinėja.
Vienas neklaužada nusitaikė į Max triratuką. Jau sėdosi ant jo niekam nieko nesakęs. Kur buvęs, kur nebuvęs prisistatė Angelo. Įsikibęs į vairą vis traukė savo pusėn. Tarsi tai būtų jo triratukas.
Žinokit, Angelino labai Max myli ir gina, kaip tikrą savo broliuką. Jei kuris nors vaikas per arti prisiartina prie Max, ar už jo kapišono traukia, ar jo kepurę liečia, tuoj Angelo atbėga, ir apkabina Max ir niekam jo "nebeduoda" :)

Aną dieną pro žaidimų aikštelę ėjo labai dailus mažytis šuniukas su savo šeiminke. Tai mūsiškiai vaikai tuoj prie jo pribėgo ir jo paleisti nenorėjo.

Šį vakarą Angelino dažė neišlukštentas moliūgų sėklas. Pradžioj flomasteriais, bet nelabai kaip sekėsi, tai po to guašu. O aš suvėriau tas sėklas ant siūlo, ir gavosi apyrankė.

Kas dar? Nusižiūrėjusi nuo Renatos, kepiau žirafas iš riestainių tešlos. O jau jų skanumas, tiesiog tirpsta burnoje! Ir kartu, vėl dalyvauju akcijoj "Milijonas žirafų".

Apie darbelius ir dar kai ką

Šį kartelį apie darbelius, kuriuos darėme šiomis dienomis. Austėjos ir Renatos paraginta, vėl pradėjau gaminti žirafas, tam su draugu susilažinusiam žmogeliui.

Taip pat jau padarėm naujam konkursui dvigubą darbelį. Tiktų tiek Mamytės dienai, tiek Tėvelio dienai. Ant popieriaus lapo piešėm klijais, paskui bėrėm smėlį, atsineštą iš žaidimų aikštelės. Jį nupurčius gavosi štai tokie paveiksliukai, kuriuos jau suspėjome įsirėminti, tik dar nežinome kur pasikabinsim.

Kas dar? Peržiūrėjau senus žurnalus, išplėšiau visus puslapius su mašinomis, gyvūnais, maistu ir pan. Juos sudėjau į permatomus aplankalus, kuriuos įsegiau į papkę. Gavosi nuostabi namudinė knyga, kurios Angelino... nepaleidžia iš rankų :)

O dabar pasijuokime kartu. Prieš porą dienų vedžiau Angelino pas gydytoją, nes jis turėjo neaiškių spuogiukų ant veido. (Kaip paaiškėjo, per žiemą labai jo veido oda išsausėjo, davė mums riebaus kremo, jau pagijo jo veidukas).  Angelo kabinete tuoj pasistvėrė žaislinį gydytojo instrumentų rinkinėlį, susirado medinius pagaliukus. Atėjus gydytojai, žaibo greitumu Angelo norėjo tikrinti jai gerklę, kišdamas artin medinį pagaliuką ir sakydamas "aaaaa". (Juk ji visada TAIP jam gerklę tikrina). Aš sumišusi ir prajuokinta, vos "atsiprašau" sugebėjau pasakyti. Gydytoja nesupyko :)

Apie daug ką po trupinėlį.

Štai kaip Angelo man vieną rytą atsakinėjo į klausimus:

- Angelo, come si chiama tuo papà? (Kuo vardu tavo tėtis?)
- Schatz. (vokiškai - turtas, brangenybė)
- Come si chiama tua mamma? (Kuo vardu tavo mama?)
- (Pagalvojo šiek tiek.) Schatz.
- Come ti chiami tu? (Tu kuo vardu?)
- (Galvojo, galvojo ir sugalvojo.) Schatz!

Pasipildė Angelino žaislinė krautuvėlė dviem produktais.

Trečiadienį po pietų vedžiau Angelo į darželį, kur jis žais su kitais vaikučiais, darys darbelius, dainuos ir... bus be manęs. Šį kartelį visos mamytės buvo su savo vaikučiais kartu, bet jau nuo kitos savaitės, pratinsis tie vaikučiai būti be mūsų, mamyčių. Tas kelias valandas trečiadieniais, aš būsiu laisva, kur norėsiu, ten galėsiu eiti, bet, aišku, vis galvosiu, kaip gi tam mano mažyliui sekasi.

Štai čia Angelino darželio grupelės ženkliukas:

Vakar labai turiningai diena prabėgo. Statėm senį besmegenį...

... padarėm vieną žirafą iš sniego "Milijonui žirafų"...

... vėl ėjom į parką pasižiūrėti, kaip gi tos mūsų lesyklėlės atrodo...

... darėm tokį eksperimentą: į butelį įpylėm 0,1 litro acto, į balionėlį įbėrėm šiek tiek kepimo miltelių ir, žiūrėkit, kas gavosi:

... bei, Angelo piešė kreidelėmis.

Sekmadienį ėjom sportuoti. Angelino labai džiaugėsi ir per tas dvi savaites, kai buvo uždaryta (žiemos atostogos) nepamiršo, kur gi mes sekmadieniais paprastai einam.
Sporto salėj radom įvairių naujų atrakcijų. Angelo išbandė ant virvių ištemptą suolą (kaip linguojantį tiltelį), gana greitai ir neparvirsdamas jį perėjo. 
Paskui, aš pririšau virvę prie tokios minkštos guminės skraidančios lėkštės, bėgdama ją vilkau žeme, o Angelino bandė pagauti. Vėliau, Angelino atsisėdo ant tos skraidančios lėkštės, laikėsi už virvutės, o aš jį tempiau per visą salę. Oi kiek krykštavo jis, kad net kartais pamiršdavo laikytis, ir griūdavo ant žemės.
Ką dar veikėm? Žiūrėjom, kaip vieną tokia mamytė pririšo tris gumines lėkštes ant trijų virvučių, o trys jos dukrytės buvo "katės" ir bandė sugauti tas lėkštelės. Angelinui tikrai keistai atrodė, kad mergaitės, kurios daug didesnės už jį, ne vaikščiojo, bet ropojo. Bandžiau jam aiškint, kad jos vaidina "kates", o Angelino man prieštaravo, kad jos visgi "bimbe" (mergaitės), o ne katės.

Namolio pasukom keliu per parką. Norėjom pažiūrėt, kas gi iš mūsų lesyklėlių liko. Net juokas suėmė, kai radom visus žemės riešutukus iškapotus iš ledo. Kokie darbštuoliai, tie paukšteliai!

Užsukau į "Milijono žirafų" svetainę, pamačiau, kad ir mūsų darbeliai ten jau įdėti. Tik va, rašiau, kad darbelių autoriai Angelo ir Eglė, 22 mėnesiai ir 28 metai, o ten įrašyta, kad 22 metai. Ką darysi. Nieko baisaus.

Mudu su Angelino padarėm dar vieną lesyklėlę.

Ją pakabinome mūsų balkone.

Internete susiradau Münster zoologijos sodo puslapį. (Gal kada pavasarį jame apsilankysim). Rodžiau Angelui foto, klausinėjau ar jis žino, kas čia per gyvūnas ir pan. Atpažino varlę, žirafą, liūtą pavadino kate, o mešką - šunimi. Vis dėlto, paveikslėlių knygose tie pieštiniai gyvūnai skiriasi nuo tikrų. Bežiūrėdamas į nuotraukas antrą kartą, Angelo atpažino žirafą, dramblį, raganosį, beždžionę.

Daviau Angelinui tuščią indelį nuo varškės, ir dar vieną, nuo arbatos. Žaidžiam taip, kad jis eina į parduotuvę ir perka varškės bei arbatos. Žiūrėsim, kokių dar indelių ar dėžučių galiu duoti Angelinui.

Kuo dažniau, tuo daugiau leidžiu Angelinui lauke pavaikščioti. Jis gana klusniai seka iš paskos, o jei susidomi kažkuo, tai paragintas pasiveja mane.
Vakar į rankas pasiėmė nemažą apledijusį sniego gabalą. Kokį dvidešimt kartų jį paleido kristi ant žemės, pirmus kartus tas sniego gabalas skilo į mažesnius gabaliukus. Angelo išsirinko vieną iš jų, ir nešėsi su savimi toliau. Aš jam pasiūliau parsinešti tą sniego/ledo gabaliuką namo. Pasakiau, kad padėsim jį į kibirėlį ir stebėsim, kaip ištirps ir pavirs vandeniu. Angelino į mane kreivai pasižiūrėjo, pakratė galvą, ir paliko tą sniego gabaliuką gulėti ant žemės.

Šiandien ryte aš, matant Angelui, apkabinau Luciano ir pasakiau: "Mio papà, mio!" (mano tėtis). Angelino paprieštaravo: "Nonno!" (Senelis)! Man prireikė kelių sekundžių, kad suprasčiau, ką turėjo omeny Angelo. O gi visai paprasta. Aš jam esu ne kartą kartojus, kad senelis tai mano tėtis. Tai jis man paprasčiausiai norėjo priminti, kad ne jo tėvelis mano tėtis, o kad senelis - mano tėvelis!

Ką iškrėtė Angelo? Radau į skutelius suplėšytą tualetinio popieriaus ritinėlį. Ką gi - liepiau viską surinkti ir išmesti į šiukšlių dėžę.

Kai mes kartu valgom, būna trūksta dar ant stalo to ar ano, tai Angelino naudojasi proga, ir nukniaukia man iš lėkštės skanesnius maisto gabaliukus. Ir šiaip, bevalgydamas Angelo iš maisto "stato" mašinas, laužo duonos gabaliukus, ar sausainius ir "važinėja" po lėkštę ar ant stalo.

Šiomis dienomis lašinu vaikučiui į nosį vaistukų. Ne tik jam vienam, ir visai jo žaisliukų armijai.

Vakar paišėme žirafas "Milijonui žirafų", nes norime, kad “žirafų rinkėjas” laimėtų. Ir jus jam galite padėti!

Nuo pat sausio pradžios su Angelino žiūrėjome "Mulan I" ir "Mulan II" itališkai, kas dieną po kelis epizodus, kaip išeidavo. Man - tai vienas iš pačių nuostabiausių animacinių filmukų, dainos ir muzika - fantastika!

Karts nuo karto, nuperkam Angelinui naujų, didesnių rūbelių. Jei iš Lidl - tai jie būna supakuoti ir prie kiekvieno dar po vaikiuką ant kartoninio lapo, kuris tą ar kitą rūbelį demonstruoja. Oi kaip Angelo dievina tuos vaikučius, štai mergaites (kai kurie rūbai būna unisex, pvz. apatiniai ar treninginės kelnės ar džemperis) jis nubučiuoja. Angelino pačios mylimiausios, tai tos šviesiais plaukais ir žydromis akimis.