Jaukūs pusryčiai ir Nikolaus

Mes mamytės ir vaikučiai šiandien skaniai drauge papusryčiavome. Vėliau pas mus apsilankė Nikolaus. Kaip pagal užsakymą visą rytą stipriai snigo - vaikai negalėjo atsidžiaugti sniegu ir krykštavo patenkinti.

Winterberg - žiemos pasaka

Šeštadienį praleidome sniego karalystėje. Tiesa, iki jos teko važiuoti 3 val. autobusu.

Aš prisiminiau vaikystę ir apšerkšnijusias žiemas, o Angelo tokį grožį turbūt tik antrą kartą matė.

Čiuožinėjome nuo kalno smagiai rogutėmis, o paskui ieškojome paslėptų lobių - kalbu apie geocaching. Tai mūsų naujausias hobis ;)

Sniegas

Pas mus sniego labai retai būna - vieną ar du kartus per metus pasninga. 

Deja, bet sniegas neužsilaiko ilgiau nei pora dienų, todėl mes juo labai džiaugiamės :D

Angelo džiaugiasi sniegu

Šią žiemą truputėlį suspėjome pasidžiaugti sniegu. Angelo nulipdė kelis mini sniego gyvūnus, vėliau nuo mažo kalnelio (pas mus didelių nėra) kelis kartus nuvažiavo rogutėmis (jas paskolino viena pažįstama mergaitė).

Hasenhorn-Coaster linksmieji kalneliai (Todtnau)

Viena įsimintiniausių mūsų žiemos išvykų buvo Hasenhorn-Coaster linksmieji kalneliai, esantys miestelyje Todnau.

Apačioj lijo, viršuj snigo. Ir man vis kepurė nuo galvos skrido. Vos ją nulaikiau.


Kad geriau įsivaizduotumėte apie ką aš čia, kviečiu jus pasižiūrėti šio filmuko (ne mūsų filmuoto ;)

Ir kaip, veža? :D

Tai jeigu atostogausite Juodojoje Girioje būtinai šiuos kalnelius, pasitaikius progai, išbandykite!

Dar kelios tikros žiemos akimirkos

Pirmoje ir antroje nuotraukose - vaizdas pro mūsų kambario langą (žiemos atostogų metu)...

... trečioje - pati tikriausia sniego pūga, kai nieko aplink nesimatė (vis gi fotoaparato "akis" šiek tiek matė ;)

Feldberg: sniegas ir rogutės

Šią žiemą Angelo pirmą kartą, o aš po kokių 25 metų, važinėjomės rogutėmis. Smagumas neišpasakytas! 

Džiaugiuosi, kad dabar ir Angelo žinos, ką tai reiškia. Ten kur mes gyvename, sniegas retas svečias, o jei ir iškrenta keli jo trupinėliai, tai apie čiuožinėjimą rogutėmis nėra jokios kalbos, nes pas mus jokių kalnelių nėra. Lygu lygu ;)

Mūsų žiema žiemužė

Mudu su Angelo šią žiemą džiaugėmės sniegu (ne namuose), važinėjomės su rogutėmis ir daug keliavome.
Laukite kitų įrašų  ;)

O kaip jūsų žiema?

Spalvotas sniegas ir eksperimentas, kaip ledas virsta vandeniu

Sniego mes šią savaitę nebeturime, bet apsižiūrėjau, kad dar šių nuotraukų nesudėjau.


Tai gi vieną dieną mudu su Angelo sugalvojome eiti ir spalvinti sniegą.
Angelo norėjo ne tik akvarelę bet ir bliūdelį su vandeniu į lauką neštis. Aš iš jo pasijuokiau sakydama, kam tas vanduo, jei sniegas ir taip šlapias.
Vis gi be reikalo aš Angelo nepaklausiau, nes be to vandens pasirodo prastai ant sniego paišėsi.

Kitą dieną jau su puodu vandens mes išsiruošėme į kiemą.

Deja, ir su vandeniu nelabai sekėsi mums ant sniego paišyti.

Išpylėme mes tą vandenį.

Angelo pridėjo pilną puodą sniego. Jį nunešė į rūsį. O po kelių valandų vietoj sniego rado puode beteliuškuojantį vandenį.

Šis eksperimentas Angelui labai patiko.

Angelo ir rogės

Mes savo rogių taip dar ir neįsigijome - šias paskolino kaimynė. Smagu buvo Angelui tą dieną keliauti iš darželio namo. Aš, aišku, šiek tiek pavargau ;)

Dinozauro pėdsakai... sniege

Aną savaitę mudu su Angelo sugalvojome iš kartono pasidaryti dinozauro pėdas ir jomis sniege palikti dinozauriškus pėdsakus...

Buvo labai smagu! ;)

Antroji gruodžio mėn. pusė bei pačios Kalėdos

Pagauki krintančią snaigę,
Sugniaužki ją delne.
Tegul linksmybės Tau nesibaigia,
Įsivaizduok, kad gyveni sapne...

Su kerinčiom Šv. Kalėdom!


Ką gi mes tokio smagaus ir įdomaus nuveikėme antroje gruodžio pusėje ir per pačias Kalėdas?

Kažkada sugalvojome išsinešti į lauką keletą žvakučių ir jas uždegti. Tada Angelo vis užmesdavo sniego ant jų, taip užgesindamas liepsną. Smagu jam buvo be galo be krašto!

Dar kepėme devynias galybes sausainių. Kitokių šį kartą. Išbandžiau ir porą naujų receptukų. Vienas jų tapo mano mėgstamiausių sausainių receptu!

Angelo gavo atsakymą iš Nikolaus, o siuntėme, tai berods, Kalėdų Seneliui :)

Angelo iš darželio paskutinę dieną prieš atostogas grįžo su dovanėlėmis (darbeliais) man ir tėčiui.


Konkurse (aną kartą buvau užsiminusi apie darbelį Kalėdų eglutę) Angelui nusišypsojo fortūna: jis laimėjo medinį geležinkelį, bei dar porą malonių smulkmenų.

Kas dar, o gi Angelo gavo labai gražią savos gamybos atvirutę iš Domo (iš Oranžinių namučių).


Smagu, kad radome laiko ir Raganos nameliui kepti. Šiemet gavosi net du, bet tokie labai kreivi šleivi, bet mieli.

Prieš pat Kūčias buvome kine, matėme "Niko 2". Labai smagus Kalėdinis filmukas.

Šiemet Angelo gavo tikrai gražių dovanėlių nuo Kalėdų Senelio. Kelias knygeles (apie smurfus ir ančiuką Donaldą), memo žaidimą su indėniuku Yakari, bei skaičių loto - bus proga išmokti tų skaičiukų kurių dar nemoka.

O štai čia daug nuotraukyčių.

Žiemos šventėms artėjant

Trumpai apžvelgsiu, ką gi mes per daugiau nei pusę gruodžio mėn. nuveikėme.

Tai gi, kepėme labai daug sausainių. Visokių skonių ir formų. Mums patiems, draugams, Angelo darželio pusrytėliams. Reikės kada kelis naujus receptukus įdėti.
Raganos namelio dar nedarėme ir nežinau ar iš viso šiemet dar suspėsime jį pasigaminti.

Siuntėme laišką Kalėdų Seneliui.

Darėme Kalėdinę eglutę vienam konkursui.

Angelo pirmą kartą čiuožė pačiūžomis ir labai sėkmingai, vis norėjo, kad aš jo nebelaikyčiau už rankos. Tačiau labai pavojinga buvo jį paleisti, nes labai daug žmonių tuo metu buvo ant ledo.

Nepilną savaitukę džiaugėmės sniegeliu.

Gavome labai mielą siuntinį iš Angelo lietuviškų senelių.


Nuotraukytės čia.

Advento kalendoriaus užduotys. 15-oji Advento diena.

15-ąją Advento dieną aš Angelo nustebinau (Luciano apie mano planus žinojo) savo žiemiška valgoma kompozicija. Jos užteko mums visiems trims :)

Žinote ką, man  labai patiko tie baltieji marshmallows (iglu) ir anyžinės žuvytės. Jei nebūčiau sugalvojus daryti šios kompozicijos, turbūt niekada gyvenime jų nebūčiau pirkus. Ir būčiau nesužinojus, kokie jie man skanūs :D

Sniego karalienė (Kajus ir Gerda).

Beskaitydama vienos mamos (italės) puslapį, atsitiktinai radau įrašą apie Kalėdines knygas. Tarp jų puikavosi ir H.K.Anderseno "Sniego karalienė".

Prisipažinsiu, kad aš tokio paties pavadinimo filmuką buvau taip seniai mačius, kad man prireikė nemažai laiko, kad suprasčiau apie ką kalba ėjo. O kai supratau, tai negalėjau patikėti, kad tai buvo tai, ko seniai ieškojau, jau nebesitikėdama surasti.

Taip jau nutiko, kad šios pasakos itališką versiją pažiūrėjome mudu abu su Angelo, o lietuvišką - Angelo, Luciano ir aš :)

Kas keisčiausia, kad tą patį filmuką (tą pačią pieštinę versiją) ir Luciano yra ne kartą matęs, kai dar mažas buvo. Va tai tau!

Sniegas vasarą.

Angelo vieną karštą (!) anos savaitės dieną kažkodėl net du kartus prisiminė sniegą... Papasakosiu kaip ir kada.

Tai gi. Mudu su Angelo į parduotuvę einame takeliu, kuris veda ir pro žaidimų aikštelę, kurioje mes esame šimtus kartų buvę.
Angelo kiek paspartina žingsnį, nes nori pirmasis pamatyti, ar toje žaidimų aikštelėje atsirado sniego. Gal vis gi galima būtų Senį Besmegenį pastatyti. Ir ne tik jį vieną: sniego krokodilą, sniego ryklį, sniego tigrą ir t.t. Mąsto jis garsiai :D

Už gero ketvirčio valandos mes jau parduotuvėje. Į vežimėlį susikrovėme visko ko mums reikia. Stabtelime prie šokolado. Abu išsirenkame vieną ir tą patį. Aš užakcentuoju, kad šiame šokolade daug pieno. Angelo įdėmiau pasižiūri į pakuotę ir savo prideda:
- Ir sniego!
(Žvilgterėkite į įrašo nuotrauką).

Apie tai, kaip mes praleidom Šv. Kūčių vakarą ir sutikom Šv. Kalėdas.

Šiemet per Kalėdas turėjom neregėtai nematytai daug sniego:



Po sniegu "dingo" viskas, kas buvo mūsų balkone:





Štai mūsų kuklus šventinis stalas (visai nelietuviškas), nes Luciano jį ruošė (su Angelo), o aš tuo metu tvarkiau namus.



Tiesa, šiuos sausainius iš "3 in 1" tešlos aš kepiau dar prieš Kalėdas, ir pakavojau, kad jie "nedingtų" ir švenčių sulauktų.



Beje, ir meduolinį namelį mes taupėm (tiksliau, aš taupiau) Kalėdoms. Kaip sužibo Angelino akys, kai jis išgirdo, kad jau mes tą raganos namelį valgysim :)

Pagaliau sužinojom, kokią dovanėlę mums daržely padarė Angelo (kalbu apie popierinį žibintą):



Luciano norėjo Angelui pagal itališką tradiciją mūsų dovanėlę įteikti vidurnaktį. Aš jį perkalbėjau, sakydama, kad lai Angelino vis dar tiki Kalėdų Seneliu, kuris palieka dovanas po eglute (pernai ir užpernai taip darėm).
Ir žinot, kas juokingiausia? Kad net mes patys nesulaukėm vidurnakčio! Vat tai tau :)

O Angelino toks laimingas buvo ryte, kai rado dovanėlę po eglute.
Viena iš dovanėlės sudėtinių dalių buvo šiltos kojinės su elniukais. Angelo jas kaip čiupo, ir iš karto jų viduj kažko ieškojo (buvo pratęs Adventinio kalendoriaus kojinaitėse ieškoti siurprizų) :D


O dabar apie šventines (ir ne visai) mūsų katinėlio Zoro išdaigas:

Nepatikėsit, bet mūsų kačiukas prieš kelias dienas užšoko ant Kalėdų eglutės, stovinčios mūsų svetainėje ir... ją nuvertė ant žemės. Gerai, kad nei vienas bumbuliukas nesudužo!

Jau net nekalbu apie girliandą, kurią jis kokius 5 kartus per dieną nutraukia nuo eglutės... Kartais ir kokį bumbuliuką atkabina, ir jį ridinėja po svetainę... :D

Tualete, Zoro mielai tupi ant palangės, o prieš užšokdamas ant jos, net nežinau, tyčia ar netyčia, nuleidžia vandenį!!!

Zoro vakar mane iki ašarų prajuokino: svetainėje palindo po sofa, ir atsispirdamas letenėlėmis į sofos dugną, ant nugaros čiužinėjo grindimis... kaip koks šikšnosparnis, tabaluojančiomis ausimis :D


Vakar mudu su Angelino norėjome nulipdyti sniego senį, bet sniegas nelipo... Štai šiandien sniegas truputuką patižo, o mums kiek laimės!
Štai kokį sniego senį ir sniego katiną mes nulipdėm:

Apie daug ką po trupinėlį.

Štai kaip Angelo man vieną rytą atsakinėjo į klausimus:

- Angelo, come si chiama tuo papà? (Kuo vardu tavo tėtis?)
- Schatz. (vokiškai - turtas, brangenybė)
- Come si chiama tua mamma? (Kuo vardu tavo mama?)
- (Pagalvojo šiek tiek.) Schatz.
- Come ti chiami tu? (Tu kuo vardu?)
- (Galvojo, galvojo ir sugalvojo.) Schatz!

Pasipildė Angelino žaislinė krautuvėlė dviem produktais.

Trečiadienį po pietų vedžiau Angelo į darželį, kur jis žais su kitais vaikučiais, darys darbelius, dainuos ir... bus be manęs. Šį kartelį visos mamytės buvo su savo vaikučiais kartu, bet jau nuo kitos savaitės, pratinsis tie vaikučiai būti be mūsų, mamyčių. Tas kelias valandas trečiadieniais, aš būsiu laisva, kur norėsiu, ten galėsiu eiti, bet, aišku, vis galvosiu, kaip gi tam mano mažyliui sekasi.

Štai čia Angelino darželio grupelės ženkliukas:

Vakar labai turiningai diena prabėgo. Statėm senį besmegenį...

... padarėm vieną žirafą iš sniego "Milijonui žirafų"...

... vėl ėjom į parką pasižiūrėti, kaip gi tos mūsų lesyklėlės atrodo...

... darėm tokį eksperimentą: į butelį įpylėm 0,1 litro acto, į balionėlį įbėrėm šiek tiek kepimo miltelių ir, žiūrėkit, kas gavosi:

... bei, Angelo piešė kreidelėmis.