Knygų sekmadienis ir Lėlių teatro spektaklis

Atvėsus ir atšalus orams, pilna renginių (ir visi jie mūsų mažame miestelyje) uždarose patalpose. Vos spėjame sužiūrėti, kas, kur  ir kada.



Štai prieš kelias savaites mes apsilankėme bibliotekoje, įsigijome daugybę knygų už simbolinę kainą, bei žiūrėjome Lėlių teatro spektaklį apie šiukšliukus (pavadinsiu juos taip, nes jie gyvena šiukšlyne ir minta atliekomis) pagal knygelę "Die Olchis: Wenn die Babysitter kommt", kurios autorius - Erhald Dietl.

Buvo smagu tiek mažiems, tiek dideliems.


p.s. Kadangi knygų skaičius namuose auga nerealiu greičiu, galvoju, kaip gi man jas čia gražiau sutvarkius ir originaliau sustačius.

Apie smurfus

Praėjusį trečiadienį mudu su  Angelo nusmurfinome į Lėlių teatriuko spektaklį apie smurfus. Gardžiai juokėmės ir nuliūdome, kai reikėjo smurfinti namo.

Po to mes "susirgome"... smurfų liga. Smurfiname filmukus su smurfais, smurfiname komiksų knygeles apie juos (iš bibliotekos). Norime dar ir dar :)

Nuotrauka paimta iš čia.




Mes dar birželio mėnesį žiūrėjome filmą apie smurfus ir Mėlynąjį mėnulį, tačiau viskas tą kartą tuo ir baigėsi.


Net Luciano stebėjosi, kodėl aš maža būdama nebuvau smurfų fane. Lyg tuos mėlynuosius žmogeliukus kokį kartą kažkur buvau mačiusi, bet visai jais nesižavėjau iki to lemtingo Lėlių teatro spektaklio :)

Dabar daug ką apie juos žinau... Angelo nuo manęs neatsilieka  :)

Įdomūs faktai apie smurfus:

• Visi smurfai yra trijų obuolių ūgio.
• Užspringęs smurfas pasidaro geltonas.
• Smurfytę sukūrė Gargamelis. Jis nusiuntė ją sunaikinti nekenčiamų žmogeliukų kaimo, bet nepaprastas mėlynųjų nykštukų gerumas paveikė smurfytę, ji tapo gera ir pasiliko kaimelyje.
• Azraelis yra katinas, bet iki 1980 metų komiksuose jis buvo... katė.
• Smurfai pateko į televiziją, kai tuometis NBC prezidentas Fredas Silvermanas pastebėjo, kad jo dukrelei labai patinka dovanotas žaislinis smurfas.
• Į smurfų žemę galima pakliūti tik pakviestiems smurfų.
• Seniausiam smurfui – 542 metai!
• Smurfai niekada nesensta, todėl Mažylis smurfas visada liks šimto metų kūdikis...
• Niekas nežino, kiek metų Smurfytei. Nemandagu klausti damos amžiaus.
• Smurfai kalba keista kalba ir labai mėgsta visur kaišioti žodelį „smurf“. Kurgi ne, po šimts smurfų!

Einu smurfinti. Saldžių smurfų visiems!  ;)

Lėlių teatro spektaklis apie Pettersson ir Findus

Praėjusią savaitę mudu su Angelo apsilankėme Lėlių teatro spektaklyje "Kaip Findus atsirado pas Petterson" pagal Sven Nordquist (jis ir Mamulės Mū autorius).

Spektaklis mums nuo pat pirmos minutės labai patiko. Galbūt todėl, kad šiuos abu personažus (Petterson ir Findus) mudu labai gerai pažįstame, nes ne vieną knygelę apie juos esamę skaitę.

Visi norintys vaikiukai galėjo atsisėsti visai prie pat uždangos, ant žemės ant pagalvių. Visas spektaklis jiems kaip ant delno buvo. Ir Angelo ten patenkintas sėdėjo su viena mergaite iš savo darželio grupės.

Angelo laukia nesulaukia, kada aš jį vėl nusivesiu į Lėlių teatrą (vėl į spektaklį apie Pettersson ir Findus norėtų).

Apie Lėlių teatrą (tęsinys).

Kai prieš kelias dienas rašiau įrašą apie Lėlių teatrą ir namudinį spektaklį apie Raudonkepuraitę, visai buvau pamiršusi apie turimas nuotraukas. Nors pavėluotai, bet įdedu jas dabar:

Bežaisdami (lėlių) teatrą, mokomės lietuvių kalbos.

Betvarkydama ir bekilnodama Angelo žaislus, aptikau taip ir pasisekimo mūsų namuose neturėjusią Lėlių teatro uždangą ir 6 lėlytes (Raudonkepuraitę, Močiutę, Vilką, Medžiotoją, Kaspariuką ir Policininką).

Tik spėjau suvaidinti Angelui spektakliuką apie Raudonkepuraitę, apsisuku, o Angelo jau sunkvežimiui rolę sugalvojo... :D

Aš, nenusileisdama, žaidimo forma išmokiau Angelo tų šešių lėlyčių lietuviškus vardus.
Tada tobulinome Angelo lietuvių kalbos žinias: aš jo paprašydavau tai vieną, tai kitą lėlytę padėti ant stalo / po stalu / ant žemės / po tavo kėde / po mano kėde / ant mano kėdės / ant tavo kėdės ir... į pilvą susikišti arba, kitaip tariant, suvalgyti... ;)

O tada ir prasidėjo visas linksmumas: Angelo (vilkas) paslėpė po maikute Močiutę ir Raudonkepuraitę, atsigulė ant žemės, pradėjo knarkti. Aš (medžiotojas) vaikštinėdamas mišku, pasiekiau Močiutės namelį, ir labai nustebau, kad Močiutė taip garsiai knarkia. Paskui, įėjęs į namelį, išvydau vilką ir iš jo pilvo ištraukiau abi pražuvėles.

Šią ir panašią sceną mudu su Angelo jau būsime kelias dešimtis kartų pakartoję.
Kartais Angelo "pilve" randu patį vilką arba medžiotoją, arba net policininką. Oi būna gardaus juoko :D

Lėlių teatro spektaklis.

Angelo trečiadienį su savo darželiu važiavo žiūrėti nemokamo Lėlių teatro spektaklio. Mums, tėveliams, tik reikėjo simboliškai sumokėti už autobusiuką, nes pėsčiomis vaikučiams būtų buvę per toli eiti. Spektaklis vadinosi: Lila Bühne "Jahrein - Jahraus mit Stachelklaus". 

Angelo man papasakojo su kuo jis autobusiuke pirmyn, o su kuo atgal sėdėjo. Taip pat, kad jis su basutėmis važiavo, o ne su botais, nes lietus buvo nustojęs lyti. Dar sužinojau iš jo, kad tiek lėlės, tiek žmogus vaidino, ir kad striukes vaikai nusivilko prieš spektaklį ir jas ant kėdžių laikė. Angelo išvardino ir kokius gyvūnus matė tame Lėlių teatro spektaklyje, o auklėtoja pridūrė, kad Angelo hat sich kaputtgelacht, kaip jam smagu ten buvo :)

Turiningas savaitgalis

Šeštadienį mudu su Angelo buvome miuzikle "Vestuvės Kanoje" (pagal apaštalo Jono evangeliją). Dėl viso pikto dar namie įsimečiau į rankinuką vieną mašinėlę, kad Angelino turėtų ką veikti, jeigu kartais jam žiūrėti ir klausytis pabostų, bet jos neprireikė. Miuziklas mus pakerėjo.

Štai kelios miuziklo akimirkos, spausti čia ir čia.

Kaip tik į temą radau ir Paolo Veronese "The Wedding at Kana" (1563).

O sekmadienį, mūsų bibliotekoje žiūrėjome lėlių teatro spektaklį apie zuikį Nulli ir varlę Priesemut. Pasirodo apie juos du jau visa knygelių serija išleista. Ir jų internetinį puslapį radau.

Šią savaitę Angelino daržely veiklos tiek daug, kaip dar nėra buvę:

* Antradienį atėjo fotografas į darželį (laukiam nesulaukiam nuotraukų), bei vienas berniukas iš Angelino grupės šventė savo gimtadienį (nereikėjo užkandėlės iš namų neštis).

* Trečiadienį vėl nereikėjo man Angelinui sumuštinukų tepti, nes darželis pasirūpino sveikais pusryčiais ir juos paserviravo Muzikos kambary, kaip ir aną kartą (kartą per mėnesį taip būna).

* Šiandien (ketvirtadienį) vyresni vaikai (tiems, kuriems jau keturi metukai yra suėję) važiavo į miestelio centrą žiūrėti Lėlių teatro spektaklio. Mažesnieji (tarp jų ir Angelino) neliko nuskriausti - jiems daržely auklėtojos rodė mini teatro spektaklį.

* Ryt (penktadienį) daržely - Žaislų diena - Angelino su savimi nešis dėlionę.

Nekukliai pasigirsiu... šis mano įrašas jau N° 100! :)

Šeštadienį su Angelo buvome vienoje smagioje šventeje, kurią surengė butų agentūra "Wohnbau" savo 100 metų jubiliejaus proga. Kiemely mus pasitiko įvairios pramogos: laimės šulinys, kuriame tarp grūdų buvo galima rasti ir saldainių. O kiek ten daug buvo įvairių medinių žaidimų, net nežinau, kaip juos pavadinti.

Klounas mielai iš balionų suko lankstė įvairias figūras vaikams.

Angelino gavo štai tokią kepurę-šokėją.

Vėliau Angelo sudalyvavo ir vienam piešimo konkursėly.

Piešė mūsų namus :)

Viena tetulytė paišeliojo norintiems ant veidukų.

Štai sekmadienį Vokietijoje buvo minima Mamos diena. Mes buvome Lėlių teatro spektakliukyje. Vėliau direktorė pasikvietė visus vaikiukus "ant scenos" ir visoms mamytėms buvo "sudainuota" dainelė sveikinimas.

Vakar apsilankėme cirke.

Atėjom anksti ryte pirkti bilietų. Nustebau išvydusi, kad visi cirko gyvūnai sau gryname ore ganosi, vieni daugiau, kiti mažiau aptverti. Net nežinojau, kad juos galima laisvai apžiūrinėti, glostyti ir maitinti. Koks malonus siurprizas. Ir bilietai į cirko pasirodymą ne tokie jau brangūs pasirodė, jei įskaičiuosim ir šią pramogą.

Gerą pusvalandį džiaugėmės mes gyvūnėliais, paskui patraukėme namo laukti popietinio pasirodymo.

Cirko akimirkos:

* Gražuoliai arkliai. 

* Akrobatas. p.s. Vienam akrobatui (ne šitam) iš pirmo karto nepavyko triukas, jis griuvo iš aukštybių ant žemės. Angelo išsigando, kad tam žmogui labai skauda, ir pradėjo verkti. Toks jautrus tas mūsų Angelino. Tai vėliau su baime žiūrėjo į visus akrobatus ir manęs klausė su ašaromis akyse, ar jie vėl kris ant žemės...

* Vaikščiojimas lynu.

* Juokdarys, vis primesdavo šieno iš kišenių, o vaikinukas vis šlavė ir šlavė... :)

* Fakyrai. Koks karštis atkeliavo iki mūsų! O tai kaip tie žmonės turėjo jaustis?

* Mažasis artistas. Šiam vaikučiui keturi metukai. Jo tėvai - cirko artistai. Dar jis turi broliuką kažkur pusantrų metukų. Matėm vakar rytą, kaip tas jo broliukas vaikštinėjo po visą cirko teritoriją lydimas dvigubai už jį didesnio šuns senbernaro. Mamytė tuo metu bilietus pardavinėjo, o tėtis šėrė gyvūnus.

Pabandykit atspėti, kur mes šiandien buvom su Angelino? Ne bet kur, o pačiame tikriausiame lėlių teatro (Kasperletheater) spektakliuke. Prisipažinsiu, ilgai svarsčiau ir dvejojau, vesti Angelino ar nevesti, išsėdės jis ramiai, ar ne, gal nuobodžiaus? Teatro afišoje juk parašyta, kad spektaklis tinkamas vaikams nuo 2 metų. O Angelinui dar visų trijų mėnesių trūksta...
Pavalgėm pietus, ir Angelino toks šimtą procentų užtikrintas man sako:
- Mamma, nanna? (Mamyt, eisim miegelio?)
Ir kaip jis nustebo, kai aš jam atsakiau "ne".
- Angelino, noi andiamo a teatro. (Eisime į teatrą.)

Atėjom ankščiau, užsiėmėm vietas pirmoj eilėj. Skambėjo džiugios dainelės. Angelino šoko, lingavo į taktą. Neilgai trukus prasidėjo ir pats spektaklis, kuris buvo padalintas į tris veiksmus po 15 minučių ir tarp jų po poros minučių pertraukėlę, kad vaikučiai geriau dėmesį sutelktų, nepavargtų sėdėti ir žiūrėti.

Pagrindiniai spektaklio veikėjai: Kaspariukas, Zepukas, vilkas ir policininkas. Kaspariukas namie ieškojo krepšelio mėlynėms rinkti, kai pas jį atėjo jo draugas Zepukas, kuris irgi užsimanė eiti į mišką mėlyniauti kartu su Kaspariuku. Tuo metu, pas Kaspariuką į namus užėjo policininkas. Paaiškėjo, kad iš cirko pabėgo vilkas, kuris šiuo metu slapstosi miške. Kaspariukas sutiko padėti sugauti vilką, o štai, Zepukas išsigando. Vaikų (žiūrovų) pagalba, Kaspariukui pavyko atlikti šią užduotį.

Kaip vaikučiai prisidėjo? Kai vilkas pasirodė, vaikučiai trypė kojomis ir plojo rankomis, taip vilkui atrodė, kad jis cirke, ir jis niekur nebėgo, o laimingas klausėsi aplodismentų.

Viso spektaklio metu veikėjai bendravo su vaikais, jiems uždavinėjo daug klausimų, pvz. ar esat kepę pyragą? ar buvot miške uogauti?

Tikrai buvo smagu mums. Lauksim kito spektaklio!