Tai jau ketvirta ir paskutinė pasakojimo apie Münster zoologijos sodą dalis.
Kur mes toliau ėjome? O gi apsilankėme tikruose tropikuose (nuotrauka viršuje). Man ten per drėgna ir per tvanku buvo. Angelo irgi ne kaip jautėsi. Luciano su Luana kaifavo.
Mudu su Angelo pasistengėme kuo greičiau dingti iš to pastato su tropiniu klimatu. Mums jau labiau prie širdies buvo stebėti simpatiškuosius pingvinus.
Luciano nekantravo kuo greičiau atsidurti akvariume.
Ir Angelui ten be galo be krašto patiko. O jau tų žuvelių margumas ir įvairumas!
O kai Angelo žuviuką Nemo pamatė, tai iš vis pro stiklą į akvariumą rodės įlindo :D
Niekur nebenorėjo daugiau eiti, tik pas Nemo būti. Paskui net kažkurią naktį Angelo sapnavo žuviuką Nemo, kad tas su juo mašina važiavo... ;)
Šiaip ne taip išėjome iš akvariumo (Luciano negalėjo nuo vorų atsitraukti) ir patraukėme pro zebrus link...
... dramblių. Juk 16:00 visi parko lankytojai turėjo unikalią galimybę patys pamaitinti dramblius (maistu, kuriuos paruošė prižiūrėtojai).
Tose pintinėse - į keturias dalis padalinti obuoliai ir pjaustyti agurkai. Vienas dramblių prižiūrėtojas susirinkusiems maloniai paaiškino pasiimti į rankas 2-3 obuolių skilteles ar agurko gabaliukus ir pamaitinus dramblį, užleisti vietą kitiems žmonėms.
Ooo čia aš duodu drambliui valgyti!!! Koks smagumėlis ir momentas kuris niekada neišdils iš mano atminties!
O čia Angelo maitina dramblį:
Paskui, nors drambliai niekaip neišlindo iš mūsų galvų, patraukėme toliau. Pas arklius ir asilėlius:
Radome ir labai įdomų tunelį. Jame paeiliui, arklio įvairių žingsnių greitumu, užsidegdavo švieselės. Pabandėme ir mes iš visų jėgų bėgti ir arklį aplenkti :D
O čia mes vilkų karalijoj. Beje, pačių vilkų nematėme, nes jie miegojo. Pastebėjau, kad tikrai retas atvejis pamatyti bet kokiame parke vilkus.
Reikėjo mums pas juos eiti tada, kai juos prižiūrėtojas maitino. Kitą kartą žinosime.
Angelo tikrinasi, ar jo uoslė tokia gera, kaip vilko:
Angelo, susidomėjęs žiūri, kokius dantis turi vilkas:
Einame toliau. Prieiname raganos namelį:
O štai ir pati ragana ant šluotos:
O, kas gi čia! Angelo lietuviškai sušunka "Raudonkepuraitė", nes jis šią pasaką labai jau mėgsta ir atmintinai moka.
Vėl nuklystame pas vilkus. Pasmalsaujame, kokius garsus girdi vilkai.
O čia išbandome savo jėgas. Aš pvz. esu stipri, kaip asilas :D
Mediniai arkliukai:
Angelo aptiko smagų žaidimą "Sudėk gyvūną", nuo kurio trauktis nebenorėjo:
Po kažkiek laiko jį įkalbinome eiti pas ožkiukus ir avytes. Ten ne tik Angelui, bet ir mums buvo tikras rojus - apkabinome ir pamylavome visus ožkiukus ir avytes :D
Pradėjus temti, mes pasukome link išėjimo.
Pakeliui dar pasitikrinome, kaip mes greitai mokame bėgti (tiksliau minti dviračio pedalus):
Pagirdėme ištroškusį kupranugarį....
... bei sužinojome keletą įdomių faktų apie jį (tiksliau, kupranugarius apskritai).
Tai štai kiek mes visko pamatėme per pusdienį Münster Allwetterzoo zoologijos sode ;)
Rekomenduoju!
Pirma dalis.
Antra dalis.
Trečia dalis.
Pranešimai
