Rheine zoologijos sode

Angelo mokyklos antrokai mokslo metų beveik pabaigos proga susiruošė į Rheine zoologijos sodą. Aš buvau viena iš kelių juos lydinčių mamyčių.

Angelo auklėtoja klasę padalino į grupeles. Aš buvau šių penkių vaikų (tarp jų ir Angelo) grupelės vadovė.

Drauge nutarėmė kokius gyvūnus pamatyti norime, juos ir aplankėme.

Vėliau visa Angelo klasė susirinko zoologijos sodo mokyklėlėje. Joje turėjome progą iš arti pamatyti pelę ir jos ką tik gimusius peliukus.

Angelo negalėjo atitraukti žvilgsnio nuo skeletų.

Vėliau pamatėme, kaip atrodo įvairių paukščių kiaušiniai, bei išgirdome kelias istorijas apie gandrus.

Angelo labai džiūgavo turėdamas galimybę paglostyti lamas ir...

... pamyluoti ožiukus. Kaip spindėjo jo akutės!

Gėlių karalystėje arba Keukenhof Olandija

Turbūt pats gražiausias pasaulio tulpių ir kitų gėlių sodas užburia kiekvieną jame apsilankiusį.

Geriausia jame lankytis balandžio pabaigoje, kai jis praktiškai visas žydi. Jeigu įmanoma venkite savaitgalio, kas mūsų atveju, deja, buvo neįmanoma.

Kaip ten skaniai kvepėjo tie visi milijonai, o gal ir miliardai gėlių... žodžiais neaprašysiu!

Angelo labai džiaugėsi ir ožiukų draugija. Nuotraukoje pozuoja su vienu iš jų.

Gėlių lovos:

Nuo malūno atsiveria kvapą gniaužianti panorama:

Gėlių upė:

Iš visos širdies Jums linkiu irgi šiame sode kada nors apsilankyti ;)

"Wildpark Frankenhof" su Dalia ir jos vaikais

Po šiek tiek daugiau nei dviejų metų pertraukos  mes vėl apsilankėme Frankenhof parke su Dalia, jos vaikais Mathis ir Jana (bei Janos draugė Tabea). Beje, Angelo tai dar pernai per rudens atostogas buvo šiame parke su savo mokykla.

Kol vaikai džiaugėsi gyvūnais ar laiką leido prie vandens fontaniukų, supynėse ar čiuožinėdami nuo mižiniško tramplino su kilimėliais (aš irgi kelis kartus ėjau čiuožt, nesusilaikiau), mudvi su Dalia apsikeitėme praėjusių vasaros atostogų  nepakartojamais įspūdžiais.

Buvo labai karšta diena ir širšės, deja, mums nelabai davė ramybės. 

Allwetterzoo Münster (Ketvirta dalis).

Tai jau ketvirta ir paskutinė pasakojimo apie Münster zoologijos sodą dalis.

Kur mes toliau ėjome? O gi apsilankėme tikruose tropikuose (nuotrauka viršuje). Man ten per drėgna ir per tvanku buvo. Angelo irgi ne kaip jautėsi. Luciano su Luana kaifavo.

Mudu su Angelo pasistengėme kuo greičiau dingti iš to pastato su tropiniu klimatu. Mums jau labiau prie širdies buvo stebėti simpatiškuosius pingvinus.

Luciano nekantravo kuo greičiau atsidurti akvariume.

Ir Angelui ten be galo be krašto patiko. O jau tų žuvelių margumas ir įvairumas!

O kai Angelo žuviuką Nemo pamatė, tai iš vis pro stiklą į akvariumą rodės įlindo :D
Niekur nebenorėjo daugiau eiti, tik pas Nemo būti. Paskui net kažkurią naktį Angelo sapnavo žuviuką Nemo, kad tas su juo mašina važiavo... ;)

Šiaip ne taip išėjome iš akvariumo (Luciano negalėjo nuo vorų atsitraukti) ir patraukėme  pro zebrus link...

... dramblių. Juk 16:00 visi parko lankytojai turėjo unikalią galimybę patys pamaitinti dramblius (maistu, kuriuos paruošė prižiūrėtojai).

Tose pintinėse - į keturias dalis padalinti obuoliai ir pjaustyti agurkai. Vienas dramblių prižiūrėtojas susirinkusiems maloniai paaiškino pasiimti į rankas 2-3 obuolių skilteles ar agurko gabaliukus ir pamaitinus dramblį, užleisti vietą kitiems žmonėms.

Ooo čia aš duodu drambliui valgyti!!! Koks smagumėlis ir momentas kuris niekada neišdils iš mano atminties!

O čia Angelo maitina dramblį:

Paskui, nors drambliai niekaip neišlindo iš mūsų galvų, patraukėme toliau. Pas arklius ir asilėlius:

Radome ir labai įdomų tunelį. Jame paeiliui, arklio įvairių žingsnių greitumu, užsidegdavo švieselės. Pabandėme  ir mes iš visų jėgų bėgti ir arklį aplenkti :D

O čia mes vilkų karalijoj. Beje, pačių vilkų nematėme, nes jie miegojo. Pastebėjau, kad tikrai retas atvejis pamatyti bet kokiame parke vilkus.
Reikėjo mums pas juos eiti tada, kai juos prižiūrėtojas maitino. Kitą kartą žinosime.


Angelo tikrinasi, ar jo uoslė tokia gera, kaip vilko:

Angelo, susidomėjęs žiūri, kokius dantis turi vilkas:

Einame toliau. Prieiname raganos namelį:

O štai ir pati ragana ant šluotos:

O, kas gi čia! Angelo lietuviškai sušunka "Raudonkepuraitė", nes jis šią pasaką labai jau mėgsta ir atmintinai moka.

Vėl nuklystame pas vilkus. Pasmalsaujame, kokius garsus girdi vilkai.

O čia išbandome savo jėgas. Aš pvz. esu stipri, kaip asilas :D

Mediniai arkliukai:







Angelo aptiko smagų žaidimą "Sudėk gyvūną", nuo kurio trauktis nebenorėjo:

Po kažkiek laiko jį įkalbinome eiti pas ožkiukus ir avytes. Ten ne tik Angelui, bet ir mums buvo tikras rojus - apkabinome ir pamylavome visus ožkiukus ir avytes :D

Pradėjus temti, mes pasukome link išėjimo.
Pakeliui dar pasitikrinome, kaip mes greitai mokame bėgti (tiksliau minti dviračio pedalus):

Pagirdėme ištroškusį kupranugarį....

... bei sužinojome keletą įdomių faktų apie jį (tiksliau, kupranugarius apskritai).

Tai štai kiek mes visko pamatėme per pusdienį Münster Allwetterzoo zoologijos sode ;)


Rekomenduoju!


Pirma dalis.

Antra dalis.

Trečia dalis.