Nuotykiai

Nors ir savaitgalis, nuvažiavom į Angelo mokyklos žaidimų aikštelę. Štai šelmis pozuoja nuo stogo ;)

O štai čia įdomūs metaliniai muzikantai, pasitaiko dažnai pro juos važiuoti:

Šį kartelį lankėme stirniukus:

       Negalėjome atsižavėti mini                                         stirniuku:

Paskui dar ieškojom geocaching lobių:

Grįžome namo labai pavargę, bet laimingi. Pabūti gamtoje yra tikras gėris. Ką apie tai manote jūs?

Kukurūzų labirinte

Sekančią dieną vėl sėdome ant dviračių ir su Daniela bei jos berniukais patraukėme link Kukurūzų labirinto. Kitos mūsų draugės važiuoti dviračiais nesiryžo ( vis gi daugiau nei 15 km į vieną pusę) tai jos atvyko mašinomis.

Praleidome kartu labai smagią ir saulėtą dieną. Papiknikavom, paplepėjom, vaikai išsidūko.

Šilauogės ir senas ąžuolas Raesfeld-Erle

Dar viena mūsų išvyka dviračiais. Pakeliui fotografavom: saulėgrąžas, karvės, žąsis.

Su navigacija telefone pasiekėme šilauogių lauką. Prisiskynėm uogų, prisiragavom į valias. Patys nuskintas pasverėm, paskaičiavom kiek už jas sumokėti reikia ir į taupyklę lauko šeimininkams įdėjome pinigėlius.

Paskui dar aplankėme netoliese esantį seną ąžuolą.

Raesfeld

Smagiai pasivažinėjome dviračiais...

... Angelo palaikė rankose varlytę...

... girioje matėme elnių šeimynėlę!

Po apylinkes

Šiandien mes vėl ant dviračių. Šį kartelį lekiam laukais link Raesfeld. Pakeliui sustodami fotografuojame gamtą - kas laukus, kas pelytes ir bitutes.

Vos spėjame atvažiuoti į Raesfeld, pradeda lyti kaip iš kibiro. Gerai, kad mes netoli Gamtos namų (a la muziejaus). Jame praleidžiame kelias valandas. Angelo susidomi mikroskopu. Juo tyrinėja medžio žievę ir lapus. Prieš pat muziejaus uždarymą nustoja lyti. Mums sekasi, ar ne? :)

Lietinga išvyka

Vėl mes namie nenusėdime - sumanėme iki Rhede, kur gyvena mūsų keli draugai, dviračiais nuvažiuoti. Nors ir buvo debesuota, bet labai stipraus lietaus ir perkūnijos mes tikrai nesitikėjome. Pakely praleidome gerą valandą autobuso stotelėje po stogeliu. Vėliau nuo lietaus slėpėmes dar kitoje autobusų stotelėje. Kaip gerai, kad jos mums pakely pasitaikė! 

Vos mums pasiekus kelionės tikslą, Rhede miestelį - išsigiedrijo ir daugiau tą dieną nelijo.

O pas draugus smagiai mes užkandžiavome sausainiais, ir gėrėme, kas arbatą, kas kakavą.

Su vėjeliu iki Heiden

Tą sekmadienio vėlyvą rytą, mes sumąstėme dviračiais nulėkti iki Heiden (arba, tiksliau, truputuką už jo). Mūsų tikslas buvo braškių laukas, kuriame patiems galima rinkti braškes. Tai bent pramoga, ane? ;) 

Taip jau gavosi, kad truputį nuo kelio nuklydome. Paskui, pasižiūrėję į laikrodį, supratome, kad nieko nepešime, nes tuoj to lauko darbo valandos baigsis, jeigu taip galima išsireikšti.

Tada patraukėme į Heiden miestelį ieškoti itališkos ledainės. Ką darysi, jei ne braškės, tai bent jau braškiniai ledai. 

Beje, bevažiuodami namo, šviežių šviežutėlių braškių pakely nusipirkome :D

Avytės

Šią saulėtą popietę čiupome dviračius ir lėkėme laukais pasivažinėti, bei aplankyti avytes.

Kelios dienos Olandijoj

Tik spėjom grįžti iš Lietuvos, o jau ėmėm ir išdūmėm į Olandiją susimatyti su Džiuga ir Gustu (taip jau gavos, kad jie Olandijoj visai netoli mūsų tuo metu buvo).


Kartu aplankėm nuostabųjį laisvai bėginėjančių ir strakaliojančių beždžionių parką Apenheul.

Taip pat įsiamžinom prie milžiniško dviračio Apeldoorn stotyje:

Bei prie simpatiškos akmeninės gorilos Apeldoorn miesto centre:

Lietuvių kalbos pamokėlės pakeliui į darželį

Iš čia.


Kadangi pas mus žiemos nerasta, mes ir toliau su Angelo į darželį (ir iš jo) važiuojame dviračiais (Angelo savo dviratuku be pedalų).
Kad mums kelias nepabostų ir neprailgtų, mes dainuojame arba kalbamės. Jei šnekamės, tai dažniausia apie kelių taisykles, mašinas, namų ir darželio reikalus, sapnus (kada reikės atskirą įrašą parašyti) arba mokomės lietuvių kalbos.

Štai pvz. šį rytą mudu su Angelo skaičiavome kartu linksniuodami daiktavardžius:

* viena mašina, dvi mašinos, trys mašinos, keturios mašinos, penkios mašinos... dešimt mašinų (daug mašinų)
* vienas namas, du namai, trys namai.... dešimt namų (daug namų)
* vienas vaikas, du vaikai, trys vaikai...
* vienas vilkas...
* vienas vilkelis...
* viena lapė...
* viena laputė...
* vienas kiškis...
* vienas kiškutis...
* viena meška...
* viena nosis...
* viena akis...

Žalioji alėja.

Džiugu, kad apie pusę kelio į darželį ir iš jo, mes važiuojame štai šia nuostabia alėja. Ir grynu oru kvėpuojame, ir mašinų mums nereikia saugotis.

Garantuoju, kad koks trečdalis vaikų, atvažiuojančių į darželį dviračiais, renkasi būtent šį kelią.

Angelo, kaip matote, patenkintas lekia su vėjeliu... ;)

Fotoreportažas iš Moliūgų šventės.

Negalėjome nesudalyvauti dar viename renginyje: Moliūgų šventėje. Juk tik 5 km nuo mano darbo. Atstumą įveikiau dviračiu. Angelo patogiai sėdėjo savo kėdutėje už manęs.


Pažiūrėkite, kokia dviračių jūra prie įėjimo:

Būtent bestebėdama šį pasakišką vaizdą, supratau, kad čia tikrai kvepia taip, kaip mano kaime... Nostalgija...

Moliūgų buvo devynios galybės: įvairių spalvų ir dydžių. Iš kai kurių net įdomios kompozicijos padarytos:

Negalėjau nespastebėti augančių baziliko ir rozmarino. Pirmąjį taip skaniai valgau su pomidorais ir mozzarella. Antruoju gardinu keptą vištą ir bulves.

Prizai laukia didžiausių moliūgų savininkų:

O kokia sodyba be vaikų numylėtinių, ožiukų:

Traukiam prie moliūgų piramidės....

Angelo, savo sakalo akimis, pastebėjo, kad sodyboje yra ir traktorių, kurius galima pačiupinėti ir net pavairuoti!

Labai daug laiko mes praleidome tie prie šito, tiek prie kitų traktorių... moliūgus teko pamiršti ;)

Vėliau pastebėjome ir žąsytes. Angelo prisiminė lietuvišką posakį "įgnybė, kaip žąsis".

Ir pas vištas bei gaidžius užsukome:

O štai čia fotografavo mane pats Angelo. Nuotrauka nefotošopinta:

Vėl grįžome pas ožkas ir ožkiukus. Pamatėmė, kad viena mergytė šiuos gyvūnėlius vaišina gilėmis. Mes pasekėme jos pavyzdžiu, nes patys turėjome pilnas kišenes gilių: