Advento kalendoriaus užduotys. 14-oji Advento diena.

14-ąją Advento dieną mudu su Angelo visą vakarą klausėmės Adventinės ir Kalėdinės muzikos. Patys irgi dainavome, daugiausiai tai šias dainas:

* "Advent, Advent, ein Lichtlein brennt"
* "Dicke rote Kerzen"
* "Kling, Glöckchen, klingelingeling"
* "Schneeflöckchen, Weißröckchen"
* "O Tannenbaum"


Bedainuodami, Angelui panorėjus, žaidėme su mašinėlėmis... :)

Vokiški eilėraštukai: Ri-ra-rutsch.

Šiandien įdedu dar vieną vokišką eilėraštuką, kurį Angelo labai mėgsta.


Ri-ra-rutsch,
wir fahren mit der Kutsch,
wir fahren mit der Schneckenpost,
wo es keinen Pfenning kost,
ri-ra-rutsch,
wir fahren mit der Kutch.

U ti ti ti, šalta!

Pas mus jau tikras ruduo. O kokie žvarbūs rytai!
Ta proga mudu su Angelo mielai deklamuojame J.Marcinkevičiaus eileraštuką “Rudens skundas”:


- U ti ti ti, šalta, --
Skundžiasi ruduo:
- Kas pasius man paltą,
Kas kepurę duos?
Kojos jau sušlapo,
Permerkė lietus.
Kas iš klevo lapų
Man pasius batus?

Vai koks storas, vai koks storas, raudonskruostis pomidoras!

Atėjus rudeniui, prisiminiau V.Palčinskaitės eilėraštuką apie pomidorą. Angelo jį lengvai išmoko deklamuoti su judesiais:

POMIDORAS

Vai, koks storas,
Vai, koks storas
Raudonskruostis pomidoras!
Jam saulutė
Veidus dažė,
O lietutis gerti nešė.
Ei, nelieskit
Jo daržely,
Jis, ko gero,
Plyšti gali.

O dėl žodžio darželis, tai man Angelui teko aiškinti, kad čia minimas daržovių darželis, ne vaikų darželis. Angelo, išgirdęs žodį darželis, nesuprato, ką šiame kontekste veikia vaikų darželis. Aš jam paaiškinau, kad šiame darželyje auga daržovės, o vaikų darželyje auga vaikai.

Vokiški eilėraštukai: Hoppe, hoppe, Reiter.

Angelui patinka ir šis eilėraštukas. "Pajodinėti", o paskui įkristi į "pelkę", jis niekada neatsisako ;)

Hoppe, hoppe, Reiter,

wenn er fällt, dann schreit er.

Fällt er in das grüne Gras,

macht er sich die Hosen nass,

fällt er in den Graben,

fressen ihn die Raben,

fällt er in den Sumpf,

macht der Reiter plumps!

Spielanleitung: 

Das Kind reitet auf den Knien des Erwachsenen. Beim letzten Satz fällt es zwischen den Knien durch "in den Sumpf" - gut festhalten!

Mano kambarėly keturios kėdutės.

Dabar pas mus labai "ant bangos" Pranciškos Stravinskaitės smagus eilėraštukas apie keturias kėdutes.
Išsididinkite nuotrauką, jeigu norite jį perskaityti!

p.s. Vietoj paskutinio žodžio šeimininkė, mes sakome šeimininkas ;)

Barboryte, lėk, lėk.

Angelo pastebės kiekvieną boružėlę (ant šaligatvio, ant tvoros, ant žolelės stiebelio) ir tuoj visas (aišku po vieną) ant rankos pasiims (tiksliau jos pačios užlipa) :)

Šiandien vėl eilinį kartą Angelo džiaugėsi Dievo karvute, lipinėjančią aukštyn žemyn jo pirštukais. O aš, visai netikėtai prisiminiau vieną dainelę apie boružėlę, kurios nebūsiu dainavus kelias dešimtis metų (gerai skamba čia :D ). Ir Angelo jos pramoko.

Barboryte, lėk, lėk,
tavo vaikai rėk, rėk.
Šaukštai bliūdai nemazgoti,
po pasuole pakavoti.

Vokiški eilėraštukai: Große Uhren.

Angelo labai mėgsta deklamuoti šį vokišką eilėraštuką apie laikrodžius:


Große Uhren machen tick-tack, tick-tack, (Angelo storu balsu ir lėtai sako tick-tack)
kleine Uhren machen tick-tack, tick-tack, (Angelo normaliu balsu ir greičiau sako tick-tack)
und die kleinen Taschenuhren machen tick-tack, tick-tack (Angelo bando greitai "malti" žodžius, tik jam dar labai pinasi liežuvis).


Berašydama šį įrašą, netikėtai internete radau šio eilėraštuko tęsinį:


Und die Kuckucksuhren machen kuckuck-kuckuck,
und die Kirchturmuhren machen ding-dong, ding-dong,
und der Wecker macht ..Rrrrrrr… (Kind kitzeln)


Apsidžiaugs Angelo :D

Mano batai buvo du.

Angelo smagiai deklamuoja dar vieną lietuvišką eilėraštuką:


Mano batai buvo du, 
Vienas dingo - nerandu, 
Aš su vienu batuku 
Niekur eiti negaliu. 

Dvi rankytės ieško bato, 
Dvi akytės jį pamato, 
Apsiausiu batukus 
Ir keliausiu pas vaikus.


Einu ieškoti kokio nors naujo eilėraštuko rytdienai - bus Angelui kas veikti ;)

Kur joji, Jonai?

- - 

Angelo dažnai prisėda man ant kelio (tiksliau kelių, nes nelabai jį nulaikyti galiu) ir mes žaidžiam dainelę-žaidimą "Kur joji, Jonai?". Aš būnu ponas, o Angelo - Jonas :D

- Kur joji, Jonai?
- Į turgelį, ponai.
- Ką pirksi, Jonai?
- Dūdelę, ponai.
- Pagrajink, Jonai!
- Nemoku, ponai.

Ir mums besakant šias eilutes, man visada prieš akis iškyla vaizdas iš mano vaikystės: mano močiutė (Angelo prosenelė) Eufemija ir aš, besisupanti ant jos šlepetės... Requiescat in pace.

Lyja lyja lietus, per karaliaus pietus.

Lietui lyjant (o pas mus lyja taip dažnai ir netikėtai, kad be lietsargio nepatariama iš namų išeiti) Angelo deklamuoja arba dainuoja šias eilutes:

Lyja lyja lietus,
Per karaliaus pietus.
Karalienė knarkia (parodo, kaip ji knarkia),
Karaliukai verkia (parodo, kaip jie verkia).

Tupi žvirblis kamine.

Angelo ir toliau energingai mokosi ir deklamuoja eilėraščius. Šį kartelį apie žvirbliuką:

Tupi žvirblis kamine,

Su lapine kepure.

Tu, žvirbleli, pulsi,

Visas susikulsi.

Punkt, Punkt, Komma, Strich arba Angelo deklamuoja vokiškai.

Viena ponia, dirbanti Vokietijos geležinkeliuose, užsuka į ledainę, kurioje aš dirbu, net po 2 kartus per dieną. Kas kartą užsisako (kartais valgo ledainėje, kartais išsinešimui nori) Joghurt Ananas Becher. Pasirodo yra žmonių, kurie suvalgo ledų daugiau už mane :D

Mudu su Angelo labai su šia ponia susidraugavom. Štai aną dieną ji Angelui pripaišė kačiukų į sąsiuvinį, besakydama smagias eiles:

Punkt, Punkt, Komma, Strich,
Fertig ist das Mondgesicht,
Zwei lange, lange Ohren,
Ein Kind wird uns geboren,
Ritzeratze, Ritzeratze,
Fertig ist die Miezekatze.

Paskui ji man ant lapiuko užrašė šio smagaus eilėraštuko žodžius, parodydama, kaip reikia pagal juos katytę piešti.

Tiek Angelo, tiek aš jau išmokome šias eilutes ir linksmai jas deklamuojame.

Gandrai, gandrai, ga ga ga!

Vieno namo (pro kurį mudu su Angelo kas dieną einam) gyventojai štai kaip originaliai pranešė pasauliui apie savo naują šeimos narį.
Aš, pamačiusi šį vaizdelį, kažkaip netyčia prisiminiau smagų eilėraštuką (tik dvi pirmąsias eilutes) apie gandrą:

"Gandrai gandrai ga ga ga
Tavo pati - ragana!"

Ir jį padeklamavau (paskui ir išverčiau) Angelui. Mano nuostabai jis šias dvi eilutes kuo puikiausiai pakartojo ir jas lengvai įsiminė, nes, ant rytojaus, matydamas tą patį gandrą, man jas atkartojo! (Nepamirškime, kad mudu tik labai mažą dienos dalį bendraujame lietuvių kalba.)

Kitą kartą parašysiu, ką dar Angelo moka deklamuoti lietuviškai ;)

A. Matučio eilėraštukai.

Prieš gerą mėnesį buvau užsiminusi, kad prieš miegą skaitau Angelinui A. Matučio eilėraščius. Šį kartelį įdedu net 9 eilėraštukus, kurie mums be galo be krašto patinka:



















Pasmalsausiu, o jūsų vaikai kokių eilėraštukų mielai klausosi? Gal net ir juos deklamuoja?

Skaitymas prieš miegą.

Dabar mudu su Angelo prieš miegelį skaitinėjam A. Matučio "Dvylikos svečių lauktuves".
Šie du eilėraščiai ypač mums patinka:





Angelo mielai parodo, kaip laputė knygą skaito nosimi, bei žirklėmis karpo mano ir savo ausis, kojas, bei nosis :)

Atsikėlem šį rytą ankstokai, jau galvojom eiti pasivaikščiot po pusryčių, bet pradėjo taip smarkiai lyti, kad nesinorėjo net nosies iš namų kišti. "Lyja lyja lietus, per karaliaus pietus, karalienė knarkia, karaliukai verkia ..." - padainavau Angelinui.

Spalvinom knygelę. Ten kur ryškiau - mano darbas, o kur tokios blankios linijos ir kur tušinuku pripaišyta - Angelino pasistengė. Įdedu vieną šių metų vasario mėn. darbelį (Angelinui buvo 11 mėn.) ir du šiandienos.

Aš dažnai Angelinui sakau:

- Angelino, ti voglio tanto bene. (Aš tave labai myliu.)

Angelo manęs paklausia:

 - Papà?

Aš jam:

- Anche papà ti vuole tanto bene. (Taip, ir tėvelis tave labai myli.)

Tada Angelino susidomi:

- Macchina? (Mašina?)

Aš jam:

- No, la macchina non ti può volere bene, perché non ha il cuore. (Ne, mašina tavęs negali mylėti, nes ji neturi širdies.)

Toliau Angelo mane kamantinėja:

- Ade (=cane)? (Šuo?)

Aš jam:

- Sì. (Taip.)

Kaip atrodo Angelo ir mano diena.

Šiandien ryte Angelo atsibudęs tyliai sau žaidė lovelej savo kambarėly. (Jis visada miega su pora minkštų žaisliukų ir viena mašinėle). Manęs visai nešaukė. Aš išsimiegojau puikiai.


Mane pamatęs Angelo apsidžiaugė. Pasilabino itališkai "čai (=ciao)".
Prisiminiau eilėraštuką "Labas rytas suraitytas, gaidžio koja parašytas". Angelino vis kartojo "koja... koja" ir paskui itališkai - "gamba". Abu žodžius jis super taisyklingai ištarti gali.


Aš jo paklausiau:
- Angelino, facciamo la colazione? (Pusryčiaukim?)
Jis man:
- Nooooo!
Aš:
- Allora, cosa facciamo? (Ką darykim?)
Angelo:
- Mangiamo! (Valgykim!)
Prajuokino mane jis.


Buvom pasivaikščioti. Ūžė mašinos. Angelo tik dairės ir jas vadino itališkai "baka (=macchina)". Angelino jau senokai atskiria visas "Volkswagen" mašinas, man jas rodo ir šaukia labai juokingai "Folksvake" arba "Folksvale". Prieš gerą savaitukę ir "Opel" sakyti išmoko. Tik dar nelabai atpažįsta šias mašinas. Jei pora dienų jų nepamato, vėl pamiršta kaip jos atrodo.


Prisiminiau, kad dar iš pavasario užsiliko Angelino arbatėlės. Padariau Angelinui puodelį. Skanu jam buvo. Vis kartojo "albata... abata... albata (=arbata)". Ir itališkai puikiai pakartojo "té".





Štai kaip Angelo šiandien po pietų sustatė savo knygeles:





Beje, antradienį gavom vieną tokią knygelę dovanų, apie kelionę traukiniu. Kadangi Angelo nežino ir nesuprato, kas čia per daiktas ir su kuo jis valgomas, tai aš jam šiandien parodžiau filmuką apie traukinuką Thomas. Kaip džiūgavo Angelino ir šypsojos. Jis rodė man, kaip sukasi malūno sparnai (matė filmuko pradžioje) ir kaip važiuoja traukinukas.