2011 m. rugpjūčio 13 d., šeštadienis

Barboryte, lėk, lėk.

















Angelo pastebės kiekvieną boružėlę (ant šaligatvio, ant tvoros, ant žolelės stiebelio) ir tuoj visas (aišku po vieną) ant rankos pasiims (tiksliau jos pačios užlipa) :)

Šiandien vėl eilinį kartą Angelo džiaugėsi Dievo karvute, lipinėjančią aukštyn žemyn jo pirštukais. O aš, visai netikėtai prisiminiau vieną dainelę apie boružėlę, kurios nebūsiu dainavus kelias dešimtis metų (gerai skamba čia :D ). Ir Angelo jos pramoko.

Barboryte, lėk, lėk,
tavo vaikai rėk, rėk.
Šaukštai bliūdai nemazgoti,
po pasuole pakavoti.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Related Posts with Thumbnails