Mūsų keturmetis

Kadangi nemažai mamyčių, skaitančių mano puslapį, augina keturmečius vaikus, mielai dalinuosi nuoroda į Austėjos blogą (straipsnis apie keturmetį).


O čia ir šiek tiek pačio straipsnio ( aš raudonai parašiau apie Angelo):

Energingi ir kūrybingi, dažnai nekantrūs ir mėgstantys pakvailioti

Sulaukę ketvirtojo gimtadienio vaikai pradeda suprasti humorą, todėl itin mėgsta juokelius. Keturmetis jau gali rimuoti, eiliuoti ir…prisirankioti keiksmažodžių, o, ištaręs ar išgirdęs juos, kvatosis visa gerkle:) Angelo kartais eiliuoja ir rimuoja, bet daugiau daineles nei eilėraščius sukuria. Dėl keiksmažodžių šiuo metu problemų neturime.

Keturmečio fantazijai nėra ribų, todėl jis dažnai maišo tai, kas yra realu ir tai, kas yra sugalvota. Nenustebkite, jei iš keturmečio išgirsite neįtikėtinų istorijų arba gerokai “pagražintas” istorijas apie tai, kas atsitiko jo gyvenime (darželyje, pas močiutę ir pan.) Angelo fantazija tikrai beribė (labai daug su juo skaitome). 

Štai šį rytą, atsikėlęs, man pasakojo, kad sapnavo vaiduoklį, paskui tas vaiduoklis iš sapno atėjo į jo kambarį, pamiegojo didelėje lovoje, buvo visas pilkas, paskui atsikėlė ir Angelo su juo kovojo ir jį nugalėjo... :D

Keturmetis didžiuojasi tuo, ką jau moka daryti PATS. Jeigu buvo skatinamas pasitikėjimas savimi, šio amžiaus vaikas jau gali jį pademonstruoti. Kadangi vaikas pasitiki savimi, jis nebijo išbandyti naujų dalykų: laksto laiptais, lekia dviratuku (dažniausiai dar su “palaikomaisiais” ratukais), paspirtuku ir pan. Suaugusieji turėtų nepaleisti šio amžiaus vaikų iš akių, nes jie save vertina neadekvačiai ir gali pasielgti pavojingai. Angelo tikrai daug ką moka ir didžiuodamasis daro PATS. 

Fizinė raida:

- 12-23kg svoris Kažkur apie 14 kg

- 94-116cm ūgis Koks 101 cm

- moka naudotis šaukštu, šakute ir peiliu Taip, bet peiliu kiek mažiau.

- naktį reikia 10-12 valandų miego Apie 11 val.

- moka pats apsirengti (arba reikia labai nedaug pagalbos): užtrauktukai, sagutės, kabliukai ir pan. Vis dar nemoka savarankiškai užsirišti batų Visiškai atitinka

- geba savarankiškai pavalgyti, išsivalyti dantis, susišukuoti plaukus, susitvarkyti rūbus (ir pakabinti ant pakabos) Taip. Beje, yra labai tvarkingas, kartais per daug pedantiškas.

- geba eiti tiesia linija Taip

- geba šokinėti ant vienos kojos Taip

- gerai važiuoja triratuku (arba dviratuku su “pagalbiniais” ratukais) Važinėja dviratuku be pedalų, moka minti ir triratuką.

- gali peršokti 12-15cm kliūtį Patikrinsiu ar moka.

- lengvai laksto ir šokinėja Taip

- vieną ant kitos gali sustatyti 10 ar daugiau kaladėlių Daug daugiau. Nėra dienos, kad kaladėlėmis nežaistų. Nuo Lego Duplo perėjo prie smulkiųjų Lego detalių.

- jau gali lipdyti atpažįstamus objektus iš plastilino/modilino: žmones, gyvūnus ir pan. Mašinas

- gali ant virvutės suverti karoliukus Taip

- lengvai sugauna, muša ir meta kamuolį Beveik taip

- mėgsta šuoliuoti, verstis kūlio, lipti kopėčiomis ir medžiais Mėgsta viską išskyrus laipioti medžiais.

Intelektualinė raida:

- Gali surūšiuoti daiktus nuo didžiausio iki mažiausio (ir atvirkščiai) Taip

- Jeigu yra mokomas, jau atpažįsta keletą raidžių; gali rašytinėmis raidėmis užrašyti savo vardą. Moka savo vardą užrašyti, tik nelabai visos raidės atpažįstamos. Kartu skaitome visada mašinos numerius (tiek raides, tiek skaičius). Apskritai, su rašymo priemonėmis nelabai draugauti nori. 

- Atpažįsta dažnai matomus žodžius (pavyzdžiui, ženklą STOP) Užrašą POLIZEI und FEUERWEHR (gaisrinė).

- Supranta, ką reiškia “aukščiausias, didžiausias, vienodas, daugiau, ant, į, po, viršuje” Taip

- Gali suskaičiuoti nuo 1 iki 7 DAIKTŲ (ne visada teisingai) Labai domisi skaičiais ir juos neblogai atpažįsta parašytus. Visą dieną viską tik ir skaičiuoja (iki kažkur 20 daiktų).

- Prisimena dienotvarkės seką: pusryčiai prieš pietus, pietūs prieš vakarienę, vakarienė prieš pasaką ir t.t.) Labai gerai gaudosi dienotvarkėje ir visoje savaitėje. Supranta ką reiškia šiandien, vakar, užvakar, užužvakar, ryt, poryt, užporyt. Žino kiek dienų per savaitę jis eina į darželį ir kiek dienų būna namie. Jei šiandien, sakykime, pirmadienis, tai Angelo suskaičiuos, kiek dienų liko iki šeštadienio ar sekmadienio (kiek kartų miegot reikės, kol ta diena ateis).

- Kalba ganėtinai sudėtingais sakiniais Tikrai

- Užduoda daug klausimų. Pradeda domėtis gimimu ir mirtimi Atitinka

- Mėgsta dainuoti daineles, deklamuoti eilėraštukus ir visokius “sugalvotus” žodžius Dievina daineles, šiek tiek mažiau eilėraštukus, kartais išranda vieną kitą naują žodį pusiau vokišką ir pusiau itališką, ar pusiau itališką ir pusiau lietuvišką.

- Kalbą pritaiko žmogui, su kuriuo kalba. Pavyzdžiui, kūdikėliui sakys: “Tiatis išėjo atiaaa”, o mamai: “Tėtė išėjo į parduotuvę” ir pan. Žino į kokį žmogų kokia kalba kreiptis (ar lietuviškai, ar itališkai, ar vokiškai).

- Jeigu mokysite, žinos savo pilną vardą, adresą ir telefono numerį Žino savo vardą, pavardę, pilną adresą.

- Gali užduoti ir atsakyti į klausimus, kurie prasideda: KAS, KĄ, KADA, KODĖL ir KUR Taip

- Gali susikaupti 10-15 minučių Gali ir valandai susikaupti, jei varto knygeles, žaidžia kaladėlėmis ar dėlionėmis.

- Atpažįsta 6-8 spalvas ir 3 geometrines figūras Taip

- Gali įvykdyti dviejų lygmenų prašymą: padėk sausainius ant stalo ir eik apsiauk batukus Taip

- Pradeda suprasti tokius dalykus kaip kiekis, dydis, svoris, spalva, audinio (daikto) sandara, nuotolis, vieta ir laikas Taip

-Šiek tiek “gaudosi” laike: supranta, ką reiškia vakar, tačiau kalendorius vis dar – tamsus miškas;) Jau rašiau aukščiau

- Sutelkia dėmesį užduočiai ir jau gali baigti tai, ką pradeda Taip

- Supranta ir prisimena savo pasiekimus Turi fantastišką atmintį.

Socialinė ir emocinė raida:

- Mėgsta žaisti su kitais vaikais Tiek su vaikais, tiek su suaugusiais, tiek pats vienas.

- Jau beveik visada pasidalina ir palaukia savo eilės, nors vis dar pageidautų, kad viskas vyktų taip, kaip jis nori Taip

- Jam svarbu patikti/įtikti suaugusiems Nelabai

- Supranta ir jau geba paisyti paprastų taisyklių Taip

- Jei kas nors nepatinka, gali keisti žaidimo taisykles viduryje žaidimo Taip

- Mėgsta kalbėti ir gali ilgai ir išsamiai diskutuoti Taip

- Jaučia pavydą Tikrai taip!

- Nuolat klausia: KODĖL? Nuolat klausia, bet nebūtinai kodėl.
- Mėgsta girtis (ir savo pasiekimas, ir savo daiktais) Nelabai

- Gali bijoti tamsos/pabaisų/raganų ir pan. Nelabai

- Pradeda suprasti, kas gali būti pavojinga, todėl kartais ta baimė būna didelė Turbūt

-Vis dar sunku atskirti, kas tikra, o kas – pramanas Kartais

- Gali meluoti, bet intencijos nėra blogos – dažniausiai nori “apsaugoti” save ir/ar draugus. Šio amžiaus vaikas dar nelabai supranta, kas yra “melavimas”: a) tai per daug abstraktu ir b) koją pakiša vaizduotė, kuri yra labai laki Taip

- Pradeda prasivardžiuoti Iš tiesų!

- Jam patinka išversti iš koto aplinkinius vartojant žodžius, kurie – kaip jis puikiai žino – sukels tokią reakciją Taip

- Pradeda “atsipirkti” jūsų pastangos: pyktį jau dažniausiai išreiškia žodžiais, o ne kumščiais Arba verksmu.

- Vis dar pasitaiko pykčio priepuolių, kartais dėl visiškų niekniekių Taip, taip.

- Identifikuoja save su tos pačios lyties tėvu, ypač žaidimuose Taip

- Mėgsta žaisti įsivaizduojamuosius žaidimus; dažnai įsivaizduoja ir žaidimų draugus Taip

- Žaidžia ne tik “namus”, bet ir “degalinę”, “mokyklą”, “parduotuvę” ir pan. Gaisrininkus, piratus, policininkus, pasakas "Raudonkepuraitė" ir "Pagrandukas", statybas, pilis, zoologijos sodą, dinozaurus, keliones. Labai noriai žaidžia įvairiomis mašinėlėmis ir mašinomis, traukiniais, lėktuvėliais.

- Mėgsta pasakoti juokelius, kuriuos suaugusieji ne visada supranta Ne

- Gali LABAI supykti arba susierzinti Taip

- Patinka vaidinti O taip!


Primenu, kad visą straipsnį apie keturmečius rasite čia.

Angelo ir žirklės.

Šį kartelį publikuoju pirmuosius Angelo bandymus kirpti pačiam savarankiškai.

Su plastmasinėmis vaikiškomis žirklutėmis nieko gero nesigavo.

Daviau Angelui normalias dideles metalines žirkles, tik su bukais galais.

Jau nebepamenu, kada Angelo paskutinį kartą spalvino ar piešė. Dabar jis tik kerpa ir klijuoja :D

Gandrai, gandrai, ga ga ga!

Vieno namo (pro kurį mudu su Angelo kas dieną einam) gyventojai štai kaip originaliai pranešė pasauliui apie savo naują šeimos narį.
Aš, pamačiusi šį vaizdelį, kažkaip netyčia prisiminiau smagų eilėraštuką (tik dvi pirmąsias eilutes) apie gandrą:

"Gandrai gandrai ga ga ga
Tavo pati - ragana!"

Ir jį padeklamavau (paskui ir išverčiau) Angelui. Mano nuostabai jis šias dvi eilutes kuo puikiausiai pakartojo ir jas lengvai įsiminė, nes, ant rytojaus, matydamas tą patį gandrą, man jas atkartojo! (Nepamirškime, kad mudu tik labai mažą dienos dalį bendraujame lietuvių kalba.)

Kitą kartą parašysiu, ką dar Angelo moka deklamuoti lietuviškai ;)

Antspaudėlių (štampukų) rinkinys.

Kai pastebiu, kad Angelui  nusibosta piešti ar/ir spalvinti, aš jam pasiūlau antspaudėlius ir trijų spalvų kempinėles (su rašalu).
Kaip jo akutės sužvilga! Net gražu žiūrėti, kaip Angelo stropiai darbuojasi, popieriaus lapą štampuodamas. Rodos, niekas daugiau aplink jį nebeegzistuoja. Angelo taip įsijaučia į veiklą, kad net sunku jį iš vėžių išmušti.

Apie prabėgusį sausį.

Rodos pildau blog`ą beveik kas dieną, bet tiek daug lieka neaprašyta.

Svarbiausia sausio mėnesio naujiena - Angelino į darželį (kilometras pirmyn, kilometras atgal) kulniuoja pėsčiomis. Nors laiko dabar sugaištame daugiau (anksčiau aš Angelino veždavau vežimėlyje ir pagal tai vėluodavom ar ne, galėdavau žingsnį pagreitinti ar sulėtinti), bet užtat Angelo dabar didesnį apetitą turi (ir anksčiau valgydavo viską, bet štai daržely užkandėlės beveik neliesdavo, o dabar ją padvigubinome).

Jei dar įskaičiuosim 1,5 val. (tiek Angelo išbūna kas dieną darželio žaidimų aikštelėje) bei kasdieninį popietinį ėjimą su vienokiu ar kitokiu tikslu (į parką, į žaidimų aikštelę, į biblioteką, į parduotuvę, į paštą ir pan.), tai tikrai gausis, kad Angelo kas dieną apie 3 val. aktyviai lauke praleidžia. O tai tikrai yra visai neblogai.

Šią ir praėjusią savaitę Angelino grupėje atlieka praktiką vienas būsimas mokytojas (jo plaukai žemiau pečių ir banguoti, o jis pats dviejų metrų ūgio). Angelo visada noriai eidavo į darželį, o dabar tas jo noras dar sustiprėjo. Net pamiršta man pro langą, kaip paprastai, pamojuoti - skuba prie to naujojo "mokytojo", kuris yra visų vaikučių dėmesio centre.

Dabar norėčiau papasakoti, kiek daug Angelo man padeda namų ruošoje:

Angelino man nustato skalbimo mašinos programą (visada N°6) ir įjungia skalbimo mašiną.

Jis man padavinėja išskalbtus rūbus/rankšluosčius po vieną, aš juos kabinu ant virvės, tuo pat metu aptariame kieno čia drabužis ir pan. ir kokia jo spalva.

Kai daugiau išskalbtų daiktų susikaupia, tai aš juos visus sudedu į krepšį/vonelę (kaip čia taikliau pavadinus), o iš jo Angelo visiškai savarankiškai sukrauna viską į džiovinimo mašiną, uždaro dureles, pasuka rankenėlę ties 60 minučių ir įjungia džiovyklę. Kai programa baigiasi, vėl Angelino pats vienas atidaro dureles ir visus išdžiūvusius rūbus ir rankšluosčius sudeda atgal į vonelę.

Pamiršau pasakyti, kad mūsų skalbimo/džiovinimo patalpa yra rūsy - Angelo atidaro/uždaro visas reikiamas duris ir įjungia/išjungia tiek šviesų kiek reikia, kol pasiekiame rūsį/namus.

Nuo tada, kai turime katinėlį Zoro, Angelino jam nustatytu laiku duoda valgyti: išrenka ką katiniukas valgys, su mano pagalba įdeda į jo dubenėlį reikiamą porciją, ir tekinom neša ir deda maistelį į katinėliui skirtą kamputį koridoriuje.

Angelo ir riešutai riešutėliai.

Angelo - tikras voveriukas: tik duok jam riešutėlių pakramsnoti, tai jis pamirš knygeles ar žaislus, ir nustums į šoną kitas užkandėles.
Jis noriai kremta tiek lazdyno, žemės ar graikiškus riešutus, tiek migdolus, pistacijas, anakardžius ar kedro riešutus.

Angelui ypač patinka, jei riešutėliai negliaudyti/nelukštenti.
Štai aš žemės riešutų lukštą tik sulaužau per pusę, toliau jau pats Angelino žino, kaip prisikasti iki riešutėlių.
Graikiškus riešutus aš peiliu atidarau pusiau. Paskui jau duodu Angelui riešutą į rankas, ir jis mikliais pirščiukais jį išvaduoja iš kevalo.
O su lazdyno riešutais Angelo jau tvarkosi pats vienas. Pasitiesia ant žemės virtuvinį rankšluostuką. Ant jo paberia riešutų, juos uždengia rankšluosčio kampuku, paima plaktuką į rankas, ir jei ne iš antro, tai iš trečio smūgio riešutėlį po riešutėlio atidaro.

Angelino neieško žodžių kišenėje.

Skaitykit ir pasijuokit į sveikatą ;)

* Angelo į klausimą, kiek jis mane myli, paprastai atsakydavo, kad 2 metus (nes jam dveji). Visai neseniai jis išmoko/sužinojo, kad jo gimtadienis kovo 2 d. Tai ar žinot, ką jis man dabar atsako, kai aš pasiteirauju, kiek jis mane myli? O gi - kovo 2 d. :)

* Kalbam apie gimtadienius (Angelino senelio, bei kelių grupės vaikų gimtadienius). Aš klausiu Angelo, kaip jis mano, ką nuo mūsų (tėvelių) jis gaus per savo gimtadienį dovanų. Angelino atsako, kad tortą. Aš vis dar abejoju, ar pavyks man šaunų skanų gražų tortą iškepti, todėl atsargiai klausiu Angelo, ar jam būtų gerai sausainiai. Jis purto galvą sakydamas, kad sausainių jau kepiau (daug kartų kepiau) o vat torto ne... :)

* Luciano nori užsidegti cigaretę (ne patalpoj). Angelino tuoj prisistato ir sako:

- Papà, ti faccio vedere come si fuma. (Tėti, tau aš parodysiu, kaip reikia rūkyti.)

Niekas Angelinui nedavė rūkyti. 

Luciano, mesk rūkyti, nebus neigiamo pavyzdžio šeimoj!

* Įpyliau katinui Zoro beveik sklidiną indą vandens. Angelino tai pamatė ir man pastabėlę davė, kad aš per daug vandens įpyliau. :)

* Baru mūsų katiną už eilinę išdaigą sakydama " bars tave mamytė". Angelo man pareiškia, kad aš ne katino mama. :)

* Lankstydama rūbus pakomentuoju sakydama "kiek rūbų". Angelo tai supranta kaip klausimą, ir suskumba rūbus skaičiuoti: "... 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10..." :)

* Angelino valgo duoną su sviestu. Jo pusilgiai plaukai išsitepa sviestu. Angelino supyksta, kad jo plaukai kėsinasi į duoną:

- Vai via capello, non mi mangiare il panino. (Eik iš čia plauke (kalba vns.) nevalgyk mano sumuštinio.) 

Seku seku pasaką.

Dabar, kai aš namie sėdžiu (ta prasme, nedirbu), intensyviai mokau Angelino lietuvių kalbos.
Štai šeštadienį klausėmės pasakėlės "Apie pagalvį pilną sapnų". Paprastais žodeliais ir sutrumpintai ją atpasakojau Angelinui. Įsitikinau, kad jis ją gerai suprato ir įsiminė.
Tada sugalvojau, kad galime mes šią pasaką ir sužaisti/suvaidinti. Mums prireikė žaisliukų iš Angelo kambario ir bulvių iš virtuvės:











Angelinui šis sumanymas/žaidimas taip patiko, kad tiek sekmadienį, tiek pirmadienį, tiek vakar, ėjo į virtuvę bulvių! Tai gi mes šią pasakėlę jau būsim kelias dešimtis kartų atkartoję :)

Angelo ir jo pirmoji lazanija (it.lasagna).

Tra ta ta ta ta... iškilmingai pristatau Angelino darytą lasagna.
Prisipažinsiu, kad jam sekėsi daug lengviau, nei aš galvojau (matyt turi daugiau itališko kraujo, nei lietuviško).
Angelo lengva ranka sluoksniavo lazanijos lakštus, dėjo kumpį ir sūrį (užtekdavo jam žodžiu pasakyti kaip ir ką daryti, net rodyt nereikėjo). Aš jam padėjau tuom, kad sluoksniais pyliau faršą ir pomidorų tyrę, bei pieno padažą bechamel (pačios darytą).
Luciano visą veiksmą fotografavo:























Jeigu kas kokių klausimukų turi dėl lazanijos, kreipkitės, papasakosiu išsamiau.

Angelo dainuoja ir dainuoja, dažniausiai itališkai. Ir labai rimtas dainas, visai ne pagal savo amžių. Jaučia muziką, dar ne visus žodžius moka, bet labai įsijautęs dainuoja.
Štai šias dvi dainas šiuo metu Angelo ypač mėgsta: Vasco Rossi "Sally" ir Memo Remigi "Innamorati a Milano".
Pasiklausykit!

Apie mašinas

Jau esu jums ne kartą minėjusi, kad Angelinui labai patinka mašinos. Jis sugeba pasakyti 99% tikslumu kokios markės mašina, net jei tos mašinos ženklo nemato ar jo nesimato.

O dabar jau gera savaitė, kaip Angelo stebi mašinas (kai mes gatve einam) ir man aiškina, kuri mašina draudžiamoj vietoj pastatyta (priparkuota): ar pusiau ant šaligatvio; ar neleistinoj vietoj be mirksinčių lempučių ar ant kokio išvažiavimo iš kiemo ar pan. Žodžiu, smagiai diskutuojam ir erelio akimi stebime visas mašinas. Ir net patį ilgiausią kelią sutrumpinam ;)

Angelo išmoko (tiesą sakant, jau senokai) žodelį "galima". Jo firminė frazė būtų "Posso parlare?" (Galiu kalbėti?)
Mandagiai atsiklausęs nori, kad aš atsitūpčiau arba pasilenkčiau taip, kad mūsų žvilgsniai būtų viename aukštyje. Ir pasakoja tada išsijuosęs. Dažniausiai apie mašinas. Vis kartoja "Autobahn - strada grande" (Autostrada - tai didelė gatvė). Jei apie darželį kalba, tai vis mini vieną mergytę iš savo grupės, Anneli. Sakau, ar tik nebus jos įsimylėjęs :D

Kai Angelino nori, kad aš į jį žiūrėčiau, kaip jis bėga, ar šokinėja ir pan., jis man sako "Ridi!" (Juokis!). Žodžiu, jį stebėdama turiu juoktis arba bent šypsotis, tada būna užskaityta ;)


O jei apie darželį pašnekėsim, tai jau prasidėjo Angelo penktoji savaitė jame. Džiaugiuosi, kad orai visai neblogi laikosi ir auklytės kasdien veda vaikučius bent geram pusvalandžiui į lauką, į žaidimų aikštelę.

Prie Angelo grupės durų kabo stendas, jame tėveliai gali perskaityti kokia savaitinė programa, apie ką auklėtojos su vaikučiais kalba, kokias daineles dainuoja ir žaidimus žaidžia.

Štai praėjusį ketvirtadienį Angelino (kaip ir kiti vaikai) nešėsi į darželį bulvę. Auklėtojos su vaikučių pagalba skuto bulves, vėliau jas pjaustė gabaliukais, po to jas virė, ir grūdo - visi draugiškai pasigamino bulvių košę ir ją paskui skaniai valgė.



Darželis tėveliams dovanoja žurnalą apie darželinukus. Jau du numerius turiu!

Angelino savarankiškai iš klausos jau išmoko ir šią dainą dainuoti. Šiandien man teko garbė viena ausimi nugirsti, ir konstatuoti faktą, kad beveik visus žodžius Angelo įsiminė! Rimtai!

Šiandien vėl Angelinui nereikėjo užkandėlės darželiui. Dar vienas gimtadienis jo grupelėje. Jubiliatas, pasirodo, visą pusdienį ant galvos turėjo štai tokią (tiksliau, panašią) karūną. Hmmmm... smagumėlis! :)

O dabar apie Angelino "žygdarbius": per savaitę jis sugebėjo sulaužyti du lietsargius. Vieną mano, kitą savo. Niekas jam jų nedavė. Pats kosminiu greičiu pasidarbavo.
Kas dar. Tuoj :) Sekmadienį Angelo pasičiupo savo kremo indelį, jį atsuko, išsitepliojo kremu rankas ir atbėgo pas mane į virtuvę. Aš iš pradžių net nesupratau, kas ten per daiktas ant jo rankų. Bet juoktis daug nesijuokiau, nes labai jau sunkiai tas kremas nuo jo rankų krapštėsi ir plovėsi...

O štai čia pirmasis Angelo piešinys daržely ;)

Čia jo grupės draugų piešiniai.

Priminsiu, kad vaikų amžius įvairus, nuo 2,5 iki 6 metų. Mano nuomone, tai - idealu, nes mažyliai mokosi iš didesnių, o didieji išmoksta globoti mažuosius.

O čia parodau, kaip Angelino panaudoja įvairias detales "gatvėms" statyti, o paskui važinėja mašinėlėmis.

Dar kelios nuotraukėles iš Angelino darželio:

* Rūbinė.

Pirmam plane - stumdoma batų laikykla. Paminėsiu, kad vaikučiai į lauką eina apsiavę guminius batus.

Antram plane matome rūbų kabyklą su striukėmis ir šalmais (kai kurie vaikai atvažiavo į darželį dviračiais), tuose maišeliuose (juos davė darželis) - sportinė apranga. Štai pvz. Angelino grupė sportuoti eina pirmadieniais.

Virš rūbų kabo stendai su vaikučių piešiniais (prie kiekvieno iš jų užrašytas vardas).

* Dekoracija, kabanti ant lubų ir žvilgsnis į darželio kiemą.

* Štai koks gražus kilimukas kabo ant vienos iš darželio sienų :)

Penktadienį, kol Angelino buvo daržely, suspėjau nubėgti ir į rusiškų prekių parduotuvę. Pirkau grikių kruopų...

... ir sausainių.

Rytai ir vakarai jau žvarbūs pas mus, tai pačios augintas petražoles ir krapus perkėliau į virtuvę.

O dabar dar apie Angelino. Kas dieną jis kantriai stato iš kaladėlių bokštus. Horizontalius...

... ir vertikalius.

Kartais kokį pusvalandį Angelino sugalvoja vaikščioti vien tik pasistiebęs, ir visiems sako, kad jis jau užaugo :)

O kad jūs pamatytumėt, kaip Angelo pavirsta mašina: t.y. užsigula pilvu savo žaislinį sunkvežimį ir dideliu greičiu važinėja, rankomis ir kojomis atsispirdamas į žemę.

Kartą Angelino gavo guminuką meškiuką, įsidėjo jį į burną, bet tas jam iš burnos iškrito. Vargšelis ieškojo ant žemės pasilenkęs to saldainiuko net suprakaitavęs, bet niekur jo rasti negalėjo. Kai aš jam atėjau padėti, tai nesusilaikiau iš juoko, matydama guminuką prilipusį prie jo rūbelio.

Angelino toks šnekutis, gudruolis ir padauža, kad jau nebespėju apie jį tiek parašyti, kiek norėčiau. Garbės žodis. Dalinuosi keliomis akimirkomis su jumis: 

* Man taip smagu iš Angelino lūpų išgirsti džentelmenišką pagyrimą, kad aš jo mamytė, jam graži esu. Tik kad jis dar gramatiškai nelabai teisingai sako: "Sono bella" (Esu graži). Turėtų skambėti taip: "Sei bella" (Esi graži). Bet nieko tokio :D

* Kad Angelino turi klausą ir moka dainuoti, jau esu pastebėjusi. Bet kad jam iš pirmo karto taip nuostabiai pavyko padainuoti "O sole mio", tai tikrai nesitikėjau.

Buvo taip. Į ledainę, kurioje dirbu, užsuko espresso išgerti vienas italas (pagal amžių jis galėtų būti Angelo senelis). Pasisodinęs Angelino ant kelių, pradėjo dainuoti tą mano minėtą dainą. Po kiekvienos eilutės trumpam sustodavo, o Angelino tuo tarpu, pakartodavo savo plonu balseliu tą išgirstą eilutę. Išvirtau iš klumpių, nes žinojau, kad čia be jokio pasiruošimo!

Patikslinsiu, kad Angelo ne visus žodžius gerai ištarė, bet į taktą 100 % pataikė!

Pavergė mano širdį jo dainavimas...

 

* Vėl apie tą patį poną italą. Jis dažnas ledainės lankytojas. Jei nelyja, tai jis manęs paklausia, ar galėtų išeiti pasivaikščioti su Angelino (palei ledainę abu pavaikšto porą minučių).
Šiandien jam atėjus, Angelino puolė prie manęs, ir pradėjo man aiškinti, kad jis nori savo striukės, nes jam šalta: "Mamma, fa freddo, voglio la giacca". Man juokingai nuskambėjo jo gudrus pasiteisinimas, nes jis juk norėjo išeiti pasivaikščioti su tuo ponu italu. :D

Suradau tinkamą metodą ir jau beveik atpratinau Angelino nuo to itališko negražaus žodžio, kurį jis pastaruoju metu net per dažnai kartodavo.
Žodžiu buvo taip: vakar jau su nevilties gaidele balse, aš Angelui pasakiau, kad kam tą negražų žodį kartoti, jei tiek daug gražių žodžių yra. Ir pradėjau vardinti:

* nasino (nosytė)
* occhiolini (akytės)
* boccuccia (burnelė)
* mammina (mamytė)
* pappino (tėvelis)

Angelino susidomėjęs man antrino:

* macchinina (mašina)
* strada (gatvė)
* moto (motociklas)

Toks jau labai vyriškas jo žodynas :D


O jei jau apie motociklus prabilau, tai norėjau paminėti, kad Angelino valandų valandas gali savo žaisliniu motociklu važinėtis. Buvom visai užmiršę, kad tą motociklą turim. Kai jį pirkom, Angelo buvo dar per mažas ir juo visai nesidomėjo. Tai nunešėm jį į rusį ir... pamiršom. Gerai, kad prisiminėm :)