Apie praėjusias Kalėdas

Negaliu patikėti, kad tik dabar prisiruošiu parašyti įrašą apie Kalėdas.

Per šiek tiek daugiau nei vieną savaitę, kai nebereikia anksti keltis ir vesti Angelo į darželį (žiemos atostogos) aš aptingau juodai. Vietoj to, kad kelčiausi septintą valandą, pastaruoju metu iš lovos išsiritu tik po dešimtos, kartais net vienuoliktą. Angelo pas mane į lovą atslenka apie aštuntą valandą, šiek tiek su manimi paguli, bet paskui skuba į savo kambarį skaityti knygų.
Deja, man tos kelios valandos papildomo miego (gal labiau būdravimo) tik pakenkia, nes atsikeliu iš lovos pikta, su galvos skausmu ir visai iš ritmo iškritusi.

Ir oras pas mus visai ne žiemiškas. Lyja, lynoja, krapnoja... kibirais pila.... kelias valandas sausa... ir vėl iš pradžių...
Nesvarbu, kas dedasi už lango, aš prisiverčiu vieną kartą per dieną su Angelo išeiti pasivaikščioti bent pusvalandukui (paukščiukų palesinti) arba dviračiais aplink kvartalą, į miestelio centrą ar į kokią žaidimų aikštelę nuvažiuoti.


Grįžtu prie temos. Tai gi, išaušo ilgai lauktas Kalėdų rytas: Angelo pirmasis nubėgo prie eglutės patikrinti ar Kalėdų Senelis paliko dovanėlių:

Po pietų sulaukėme svečių: Luciano sesers Luanos ir dar 3 mūsų draugų. Apsikeitėme simbolinėmis dovanėlėmis.

Kaip mūsų šventinis stalas atrodė?
Praktiškai vien itališki patiekalai: lasagna, cannelloni, vištiena, keptos bulvės su rozmarinu, panna cotta, mano ir Angelo apelsininiai sausainiai, struffoli (pirmoje nuotraukoje, viršuje ir ketvirtoje nuotraukoje).  
Iš vaisių - tai obuoliai ir mandarinai, ir  įvairūs riešutai (žemės, migdolai ir pistacijos).

Ką mes veikėme? Kol dar Angelo nemiegojo, tai visi drauge pažiūrėjome šį nuostabųjį filmuką:

Angelui užmigus, aš suintrigavau mūsų svečius (taip pat ir patį Luciano) loginiais-detektyviniais galvosūkiais (didelis ačiū mielajai Ingai). Jiems vis jų buvo negana -  dvidešimt jų su mano mažesne ar didesne pagalba išsprendė :)

Vėliau mes neapolietiškomis kortomis žaidėme "Šluotą". Aš su Luciano buvau poroje prieš Luciano seserį ir kitą italą. Mudu su Luciano po atkaklios kovos laimėjome, o abu pralaimėję turėjo suvalgyti po pusę citrinos su žievele...


Kalėdas atšventėme visai neblogai. Deja, vėl jau n-ąjį kartą ne Vilniuje su tėvais ir seserimi...

Angelo ir jo pirmoji lazanija (it.lasagna).

Tra ta ta ta ta... iškilmingai pristatau Angelino darytą lasagna.
Prisipažinsiu, kad jam sekėsi daug lengviau, nei aš galvojau (matyt turi daugiau itališko kraujo, nei lietuviško).
Angelo lengva ranka sluoksniavo lazanijos lakštus, dėjo kumpį ir sūrį (užtekdavo jam žodžiu pasakyti kaip ir ką daryti, net rodyt nereikėjo). Aš jam padėjau tuom, kad sluoksniais pyliau faršą ir pomidorų tyrę, bei pieno padažą bechamel (pačios darytą).
Luciano visą veiksmą fotografavo:























Jeigu kas kokių klausimukų turi dėl lazanijos, kreipkitės, papasakosiu išsamiau.