Stalo žaidimai: Ravensburger "Max Mäuseschreck"

Šį stalo žaidimą mes įsigijome dar pernai, žaislų iš antrų rankų turgelyje beveik už dyką. Lietuviškai jį galima būtų pavadinti " Maksas - pelių siaubas".

Maži geltoni sūrio gabalėliai ( a la žaidimo kauliukai) mus iš pirmo žvilgsnio pakerėjo.

Žaidimo taisyklės labai paprastos  - kiekvienas žaidėjas išsirenka po jam patinkančios spalvos peliuką, kuris kelionę pradės nuo tos pačios spalvos laukelio (namelio), kaip ir jis pats yra (beje, keliaus dėžutės atbraila). 

Tada paeiliui metame kauliukus, sūrio gabaliukus, į dėžutę ir skaičiuojame, kiek jų nusileidžia ant paveikslėlių su sūriu (už kiekvieną sūrį po langelį į priekį), kiek ant bėgančių pelyčių (visi žaidėjai po tiek langelių į priekį pajuda) ir kiek ant katinų (visi kiti (ne tas, kuris metė kauliuką) tiek langelių atgal grįžta).

Tai tikrai smagus stalo žaidimas visai šeimai. Beje, jį bežaisdami mažyliai pramoks matematikos pradmenų (sudėties ir atimties).

1/2 katino.

Jau geras mėnuo, kaip mūsų katinas Zoro gyvena praktiškai vien balkone. Ir jam gerai, ir mums. Namai švaresni :)

Tiksliau, dabar kaip ir teturime 1/2 katino, nes Zoro balkono turėklu, kada jam tik užeina, pas mūsų kaimynus į balkoną peršoka (jie dėl to nepyksta)... :D

Saulutėje ant fotelio pasišildo, pasmalsauja, ką mūsų kaimynė pietums ar vakarienei verda, leidžiasi paglostomas...

Tai jeigu kas manęs paklausia, ar mes laikome kokį naminį gyvūnėlį, aš pasakau teisybę: turime 1/2 katino... :D

Pasakos katinėliams.

Aną rytą nuėjau pirkti maisto mūsų katinui Zoro. Parduotuvėje išvydau maistelius, su pasakų pavadinimais ir paveikslėliais. Negalėjau skardinių grožiui atsispirti... ;)

Štai kokiom "pasakom" pradžiuginau Zoro:


* Froschkönig arba Varlė princas:

* Rumpelstilzchen.
Net pati nežinau, apie ką ši pasaka. Reikės pasidomėti ;)

* Der gestiefelte Kater arba Batuotas katinas:

Darbelis: Nojaus arka.

Šį lagaminėlį su kartoninėmis Nojaus arkos detalėmis ir gyvūnais įsigijau kai Angelui vos keli mėnesiai buvo.

"Tolimai ateičiai" tada pagalvojau. Atrodo, net nespėjau apsidairyti (nors prabėgo trys metai), o jau Nojaus arka puošia Angelo kambarį.

Savotiškas ačiū Lucianui ir itališkai dainelei apie Nojaus arką, kad aš šį lagaminėlį prisiminiau.

Pafotografavau visą šio didingo laivo statymo procesą:

Mūsų katinas Zoro tuo tarpu rezgė juodus planus. Apie ką aš čia, tuoj sužinosite ;)

Pusiau nuspalvintus plotus (čia fabriko darbas) kada nors žadame iki galo nuspalvinti.

Zoro nė akimirkos nepaleido Nojaus arkos iš akių...

O nutaikęs progą, tik... šmurkšt... ir užsitikrino joje sau vietą... :D

Mes vos iš klumpių neišgriuvome, pamatę šį  vaizdelį :D

Itališka dainelė apie juodą katiną "Volevo un gatto nero".

Prisipažinsiu, kuom gi aš dabar gyvenu - o gi mokausi vaikiškų dainelių kartu su Angelo. Visomis trimis kalbomis.

Ši itališka dainelė apie juodą katiną mus abu iš karto pakerėjo, todėl mes ilgai nelaukėme ir ją išmokome:

Un coccodrillo vero,
un vero alligatore
ti ho detto che l'avevo
e l'avrei dato a te.
Ma i patti erano chiari:
il coccodrillo a te
e tu dovevi dare
un gatto nero a me.
Volevo un gatto nero, nero, nero,
mi hai dato un gatto bianco
ed io non ci sto più.
Volevo un gatto nero, nero, nero,
siccome sei un bugiardo
con te non gioco più.
Non era una giraffa
di plastica o di stoffa:
ma una in carne ed ossa
e l'avrei data a te.
Ma i patti erano chiari:
una giraffa a te
e tu dovevi dare
un gatto nero a me.
Volevo un gatto nero, nero, nero,
mi hai dato un gatto bianco
ed io non ci sto più.
Volevo un gatto nero, nero, nero,
siccome sei un bugiardo
con te non gioco più.
Un elefante indiano 
con tutto il baldacchino:
l'avevo nel giardino 
e l'avrei dato e te.
Ma i patti erano chiari:
un elefante a te
e tu dovevi dare
un gatto nero a me.
Volevo un gatto nero, nero, nero,
mi hai dato un gatto bianco
ed io non ci sto più.
Volevo un gatto nero, nero, nero,
siccome sei un bugiardo
con te non gioco più.
I patti erano chiari:
l'intero zoo per te
e tu dovevi dare
un gatto nero a me.
Volevo un gatto nero, nero, nero,
invece è un gatto bianco 
quello che hai dato a me.
Volevo un gatto nero, 
ma insomma nero o bianco
il gatto me lo tengo
e non do niente a te.


p.s. ši dainelė ne tokia sunki, kaip iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti ;)

Žilvičiukai.

Mūsų balkone augęs "kačiukų" medelis šaltos ir ilgos žiemos neišgyveno. O man taip norėjosi Angelui gyvai parodyti, kokie tie žilvičiukai panašūs į tikrus katinėlius savo minkštumu (Angelo dievina A. Matučio eilėraštuką apie netikrus kačiukus - žilvičiukus.) Aną savaitę pagaliau pasitaikė proga. Angelo jei būtų galėjęs, tai tikrai būtų pilnas kišenes tų minkštuoliukų prisikišęs. Aš jam tik vieną leidau nuskinti...

Įsimylėjau...

Jei kas man prieš metus būtų išpranašavęs, kad mes laikysim katiną, būčiau 100 % nepatikėjus ir atšovus, kad taip tikrai nebus. Nieko aš prieš kates neturiu ir neturėjau, tiesiog man jų niekada netrūko...

Pamenu gerai, kad prieš įsigyjant katinėlį aš jokio entuziasmo nejaučiau. Luciano buvo labai už. Angelo irgi degė nekantrumu. O aš tiesiog pasakiau TAIP Angelino naudai, kad jam šiek tiek linksmiau būtų, juk ir vienturtis auga, ir seneliai šalia negyvena.

Prieš gerą savaitę supratau, kad aš jau savo gyvenimo be katinuko Zoro nebeįsivaizduoju. Jis tiesiog diena po dienos būdamas savimi mano širdį užkariavo.

Aną dieną (tiksliau, net dvi dienas iš eilės) teko būti knygų išpardavime, tai iš penkiolikos nuostabių knygų, kurias nusipirkau ir už kurias sumokėjau tik po 1 eurą, net trys apie kates:



Šiuo metu aš skaitau tą knygą kreminiu viršeliu (nuotraukos dešinėje, apačioje). Jos iš rankų nepaleidžiu. Pažiūrėkit, kaip joje įdomiai tekstas surašytas:









Iki, jungiu kompiuterį ir toliau skaitysiu... :)

Apie prabėgusį sausį.

Rodos pildau blog`ą beveik kas dieną, bet tiek daug lieka neaprašyta.

Svarbiausia sausio mėnesio naujiena - Angelino į darželį (kilometras pirmyn, kilometras atgal) kulniuoja pėsčiomis. Nors laiko dabar sugaištame daugiau (anksčiau aš Angelino veždavau vežimėlyje ir pagal tai vėluodavom ar ne, galėdavau žingsnį pagreitinti ar sulėtinti), bet užtat Angelo dabar didesnį apetitą turi (ir anksčiau valgydavo viską, bet štai daržely užkandėlės beveik neliesdavo, o dabar ją padvigubinome).

Jei dar įskaičiuosim 1,5 val. (tiek Angelo išbūna kas dieną darželio žaidimų aikštelėje) bei kasdieninį popietinį ėjimą su vienokiu ar kitokiu tikslu (į parką, į žaidimų aikštelę, į biblioteką, į parduotuvę, į paštą ir pan.), tai tikrai gausis, kad Angelo kas dieną apie 3 val. aktyviai lauke praleidžia. O tai tikrai yra visai neblogai.

Šią ir praėjusią savaitę Angelino grupėje atlieka praktiką vienas būsimas mokytojas (jo plaukai žemiau pečių ir banguoti, o jis pats dviejų metrų ūgio). Angelo visada noriai eidavo į darželį, o dabar tas jo noras dar sustiprėjo. Net pamiršta man pro langą, kaip paprastai, pamojuoti - skuba prie to naujojo "mokytojo", kuris yra visų vaikučių dėmesio centre.

Dabar norėčiau papasakoti, kiek daug Angelo man padeda namų ruošoje:

Angelino man nustato skalbimo mašinos programą (visada N°6) ir įjungia skalbimo mašiną.

Jis man padavinėja išskalbtus rūbus/rankšluosčius po vieną, aš juos kabinu ant virvės, tuo pat metu aptariame kieno čia drabužis ir pan. ir kokia jo spalva.

Kai daugiau išskalbtų daiktų susikaupia, tai aš juos visus sudedu į krepšį/vonelę (kaip čia taikliau pavadinus), o iš jo Angelo visiškai savarankiškai sukrauna viską į džiovinimo mašiną, uždaro dureles, pasuka rankenėlę ties 60 minučių ir įjungia džiovyklę. Kai programa baigiasi, vėl Angelino pats vienas atidaro dureles ir visus išdžiūvusius rūbus ir rankšluosčius sudeda atgal į vonelę.

Pamiršau pasakyti, kad mūsų skalbimo/džiovinimo patalpa yra rūsy - Angelo atidaro/uždaro visas reikiamas duris ir įjungia/išjungia tiek šviesų kiek reikia, kol pasiekiame rūsį/namus.

Nuo tada, kai turime katinėlį Zoro, Angelino jam nustatytu laiku duoda valgyti: išrenka ką katiniukas valgys, su mano pagalba įdeda į jo dubenėlį reikiamą porciją, ir tekinom neša ir deda maistelį į katinėliui skirtą kamputį koridoriuje.

Angelino neieško žodžių kišenėje.

Skaitykit ir pasijuokit į sveikatą ;)

* Angelo į klausimą, kiek jis mane myli, paprastai atsakydavo, kad 2 metus (nes jam dveji). Visai neseniai jis išmoko/sužinojo, kad jo gimtadienis kovo 2 d. Tai ar žinot, ką jis man dabar atsako, kai aš pasiteirauju, kiek jis mane myli? O gi - kovo 2 d. :)

* Kalbam apie gimtadienius (Angelino senelio, bei kelių grupės vaikų gimtadienius). Aš klausiu Angelo, kaip jis mano, ką nuo mūsų (tėvelių) jis gaus per savo gimtadienį dovanų. Angelino atsako, kad tortą. Aš vis dar abejoju, ar pavyks man šaunų skanų gražų tortą iškepti, todėl atsargiai klausiu Angelo, ar jam būtų gerai sausainiai. Jis purto galvą sakydamas, kad sausainių jau kepiau (daug kartų kepiau) o vat torto ne... :)

* Luciano nori užsidegti cigaretę (ne patalpoj). Angelino tuoj prisistato ir sako:

- Papà, ti faccio vedere come si fuma. (Tėti, tau aš parodysiu, kaip reikia rūkyti.)

Niekas Angelinui nedavė rūkyti. 

Luciano, mesk rūkyti, nebus neigiamo pavyzdžio šeimoj!

* Įpyliau katinui Zoro beveik sklidiną indą vandens. Angelino tai pamatė ir man pastabėlę davė, kad aš per daug vandens įpyliau. :)

* Baru mūsų katiną už eilinę išdaigą sakydama " bars tave mamytė". Angelo man pareiškia, kad aš ne katino mama. :)

* Lankstydama rūbus pakomentuoju sakydama "kiek rūbų". Angelo tai supranta kaip klausimą, ir suskumba rūbus skaičiuoti: "... 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10..." :)

* Angelino valgo duoną su sviestu. Jo pusilgiai plaukai išsitepa sviestu. Angelino supyksta, kad jo plaukai kėsinasi į duoną:

- Vai via capello, non mi mangiare il panino. (Eik iš čia plauke (kalba vns.) nevalgyk mano sumuštinio.)