Amsterdame

Jau beveik dešimt metų, kaip nuo namų (nors jų ir ne vieni buvo) mažiau nei dvi valandos kelio iki Amsterdamo, ir tik dabar prisiruošiau jame apsilankyti. 

Geriau vėliau nei niekada, nes Amsterdamo neįmanoma nepamilti (net jei ir visą dieną niūriai lyja) :D 

Besiruošdama kelionei į Amsterdamą, perskaičiau ne vieną knygą apie Aną Frank, žydus, koncentracijos lagerius ir Antrą Pasaulinį Karą...

Šitos bažnyčios varpus Ana Frank girdėjo iš savo slėptuvės:

Niekur iki šiol (kalbu apie Bloemenmarkt) nebuvau mačius vienoj vietoj tiek gėlių (jų aromatas tiesiog svaigino):

Klumpių įvairovė stebino:

Sūrių parduotuvėse buvo galima ragauti sūrių (ką mes labai pavyzdingai ir darėm):

Iš Rembrantplein pilnos "karžygių" Angelo niekur toliau nebenorėjo eiti. Visus juos jam magėjo apkabinti, jų ginklus knietėjo paliesti:

Turbūt po gero pusvalandžio (lietui pliaupiant kaip iš kibiro) Angelo pagaliau sutiko eiti toliau. O juk patraukėme ne bet kur, o į laivą - muziejų:

Manau, kad mes tikrai kada  vėl sugrįšime į Amsterdamą. Tikiuosi, bus saulėta  :D

Stalo žaidimai: Ravensburger "Max Mäuseschreck"

Šį stalo žaidimą mes įsigijome dar pernai, žaislų iš antrų rankų turgelyje beveik už dyką. Lietuviškai jį galima būtų pavadinti " Maksas - pelių siaubas".

Maži geltoni sūrio gabalėliai ( a la žaidimo kauliukai) mus iš pirmo žvilgsnio pakerėjo.

Žaidimo taisyklės labai paprastos  - kiekvienas žaidėjas išsirenka po jam patinkančios spalvos peliuką, kuris kelionę pradės nuo tos pačios spalvos laukelio (namelio), kaip ir jis pats yra (beje, keliaus dėžutės atbraila). 

Tada paeiliui metame kauliukus, sūrio gabaliukus, į dėžutę ir skaičiuojame, kiek jų nusileidžia ant paveikslėlių su sūriu (už kiekvieną sūrį po langelį į priekį), kiek ant bėgančių pelyčių (visi žaidėjai po tiek langelių į priekį pajuda) ir kiek ant katinų (visi kiti (ne tas, kuris metė kauliuką) tiek langelių atgal grįžta).

Tai tikrai smagus stalo žaidimas visai šeimai. Beje, jį bežaisdami mažyliai pramoks matematikos pradmenų (sudėties ir atimties).

Šv. Valentino diena

Mylėti – tai regėti miražus, kurių nemato kiti. Francois Mauriac


Šiandien ryte aš padariau ypatingų sumuštinių savo abiems vyrams: sūrį ir dešrą išpjausčiau didelių ir mažų širdelių forma. Luciano pusryčiavo namie, o Angelo - darželyje. Abu maloniai nustebinau.


Ką Angelo pasakė apie suvalgytas sūrines ir dešrelines širdeles: "Tutti i cuoricini sono nel mio pancino e fanno tuk tuk tuk." (Visos tos širdelės dabar mano pilvuke tuksi.) :)