1/2 katino.

Jau geras mėnuo, kaip mūsų katinas Zoro gyvena praktiškai vien balkone. Ir jam gerai, ir mums. Namai švaresni :)

Tiksliau, dabar kaip ir teturime 1/2 katino, nes Zoro balkono turėklu, kada jam tik užeina, pas mūsų kaimynus į balkoną peršoka (jie dėl to nepyksta)... :D

Saulutėje ant fotelio pasišildo, pasmalsauja, ką mūsų kaimynė pietums ar vakarienei verda, leidžiasi paglostomas...

Tai jeigu kas manęs paklausia, ar mes laikome kokį naminį gyvūnėlį, aš pasakau teisybę: turime 1/2 katino... :D

Pasakos katinėliams.

Aną rytą nuėjau pirkti maisto mūsų katinui Zoro. Parduotuvėje išvydau maistelius, su pasakų pavadinimais ir paveikslėliais. Negalėjau skardinių grožiui atsispirti... ;)

Štai kokiom "pasakom" pradžiuginau Zoro:


* Froschkönig arba Varlė princas:

* Rumpelstilzchen.
Net pati nežinau, apie ką ši pasaka. Reikės pasidomėti ;)

* Der gestiefelte Kater arba Batuotas katinas:

Darbelis: Nojaus arka.

Šį lagaminėlį su kartoninėmis Nojaus arkos detalėmis ir gyvūnais įsigijau kai Angelui vos keli mėnesiai buvo.

"Tolimai ateičiai" tada pagalvojau. Atrodo, net nespėjau apsidairyti (nors prabėgo trys metai), o jau Nojaus arka puošia Angelo kambarį.

Savotiškas ačiū Lucianui ir itališkai dainelei apie Nojaus arką, kad aš šį lagaminėlį prisiminiau.

Pafotografavau visą šio didingo laivo statymo procesą:

Mūsų katinas Zoro tuo tarpu rezgė juodus planus. Apie ką aš čia, tuoj sužinosite ;)

Pusiau nuspalvintus plotus (čia fabriko darbas) kada nors žadame iki galo nuspalvinti.

Zoro nė akimirkos nepaleido Nojaus arkos iš akių...

O nutaikęs progą, tik... šmurkšt... ir užsitikrino joje sau vietą... :D

Mes vos iš klumpių neišgriuvome, pamatę šį  vaizdelį :D

Nuo penktadienio iki sekmadienio.

Penktadienį Angelo darželyje apsilankė pats tikriausias Senelis Šaltis (Nikolaus). Vaikai jį džiaugsmingai sutiko ir šypsodamiesi jam padainavo vieną dainelę. Matyt senelis tikrai liko patenkintas, nes kiekvienam vaikučiui jis įteikė po drobinį maišelį su didžiuliu šokoladiniu Kalėdų seneliu bei mediniu domino.





Namuose mokinau Angelo žaisti domino, rodos jis kaip ir suprato žaidimo esmę, bet vis tiek smagiau jam buvo tiesiog iškratyti plonas medines korteles iš dėžutės, o paskui jas vėl į ją tvarkingai sudėti ir taip be pabaigos.

Vakar po pietų Angelo ir aš pagaminome lesyklėlę paukščiukams, tokią kaip ir šių metų sausio mėn., tik įvairesnio maistelio pridėjome.





Suledėjo lesyklėlė per kelias valandas šaldymo kameroje, kaip ir būtų pats laikas ją kad ir balkone pakabinti, bet... dingo tikra žiema iš mūsų kiemo, teks vėl minusinės temperatūros palaukti.

Ir dar kai kas naujo. Mes dabar jau keturiese esam! Aš kalbu apie mūsų augintinį - katinėlį Zoro. Štai jis: